„Visada esame kelyje, tarp kažko – dangaus ir žemės, gyvenimo ir mirties, tarp džiaugsmo ir kančios, vaikystės ir senatvės, tarp kitų žmonių. Ką reiškia esminiai mūsų gyvenimo tarpsniai, lūžiai ir atsivėrimai, ką jie mums kalba apie mus ir gyvenimą? Vieni klausimai tik iškeliami, o kitus jau seka atsakymai“, – pasakoja apie parodoje eksponuojamus darbus Ramūnas Čeponis.
Menininko pasirinkta forma – abstraktus dailės kūrinys tarsi filosofinė kategorija, išoriškai nebyli ir atspindinti idėjų pasaulį. Vizualus tikrovės abstrahavimas – ypatingos vidinės koncentracijos ir intelekto pastangų reikalaujantis kūrybos procesas. Matyt, dėl to lietuvių dailininkų abstrakcionistų turime tiek nedaug, o Ramūnas Čeponis išsiskiria tarp nuosekliųjų mūsų abstrakcionizmo puoselėtojų. Pasak dailėtyrininkės Ritos Mikučionytės, jo darbai, inspiruoti gilių tikinčiojo išgyvenimų, yra kupini vidinių atsivėrimų ir amžinybės pojūčio. Kontempliacijos energija, ypatingas susikaupimas atsispindi tiek autoriaus didžiulio formato darbuose (instaliacijose, atspauduose, paveiksluose), tiek nedidelėse ženkliškose kompozicijose.
R. Čeponio kūrybai būdingas ilgas intelektinis meditacinis procesas, minties kelionė link paveikslo turinio bei formos išgryninimo, pagaliau, dėmesys kūrinio faktūrai, prasminiam jo sluoksniavimui. Visoje R. Čeponio kūryboje pasikartojantis vertikalės, kaip žemę su dangumi siejančios jungties motyvas, išplaukia iš krikščioniškosios žmogaus sielos skverbimosi link Dievo sampratos, o vertikalių ir horizontalių sankirta – tai kryžiaus ženklas. Neatsitiktinai dailininkui artima viduramžių stilių dvasia – romanikos paprastumas ir aiškumas (tapyboje net faktūros „sunkumas“), gotikinių katedrų vertikalumas. Kita vertus, minimalistinė šių ritminių elementų estetika priartina R. Čeponio kūrybą prie tradicinės Tolimųjų Rytų tapybos ir kaligrafijos. Neabejotinai išskirtinė autoriaus asmenybės savybė – kasdienybės detalėje įžvelgti didybę.
Parodos atidarymas vasario 2 d., 18 val. Ji veiks iki vasario 28 d.
