Šie ir kiti objektai atnaujinus ekspoziciją šiuo metu jau pažymėti ir pristatomi visuomenei, tačiau tai, anot jo, tėra „tarpinė stadija prieš kuriant naują Panerių muziejų“.
„Tai užims mažiausiai dvejus metus. Radome vietą, kur elektrotomografiniai tyrimai, modernios mašinos rodo, kad nėra žmonių kaulų, palaikų. Tai yra pusė hektaro valstybinės žemės, kur mums ir reikės pastatyti naują lankytojų informacijos centrą su moderniomis technologijomis, filmais, liudininkų filmais“, – BNS sakė muziejaus vadovas.
Anot M.Zingerio, tyrimai parodė, kad realybė skyrėsi nuo sovietmečiu pateikiamos statistikos: žudynių teritorija buvo keturiskart didesnė, nei teigta.
„Teritorija buvo ne 17 hektarų, o 70 hektarų, čia buvo masiškai žudoma, šaudoma, buvo arba sargybos bokštai arba šaudymo angos. Tai buvo karinis miestelis, pritaikytas žudymui. Teritoriją reikės parodyti kaip genocidinę nacių struktūrą, kuri buvo sukurta kaip mirties fabrikas“, – sakė jis.
Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis žadėjo, kad per artimiausias dvi savaites Vyriausybei bus pristatytas Panerių teritorijos sutvarkymo veiksmų planas, kuriame numatytos ir naujo lankytojų centro statybos.
„Planas padalintas į tris etapus: pradžioje būtų nustatomos teritorijos ribos, ji sutvarkoma, kad matytųsi, kas čia buvo – dabar, kai yra daug medžių, krūmų, nesimato to masto, kas čia vyko. Taip pat ketiname užtikrinti apsaugą, kad nebūtų važinėjimų dviračiais, automobiliais. Čia yra rimties vieta, ji turi būti saugoma“, – BNS kalbėjo vicekancleris.
Anot jo, teritorijoje greičiausiai atsiras vaizdo kameros. Lankytojų centrui-muziejui ketinama skelbti konkursą, senasis pastatas bus nugriautas.
D.Matulionis sako, kad teritorijos pritaikymas lankytojams kitąmet gali kainuoti kelis šimtus tūkstančių eurų, naujasis lankytojų centras – iki milijono eurų.
Į Panerių žudynių teritorija patenka ir privatus sklypas – bus sprendžiama, ar jį išpirkti.
Tiek Vyriausybės, tiek muziejaus atstovai pabrėžia, kad aplinka bus keičiama minimaliai, siekiant išlaikyti autentišką teritorijos vaizdą.
Šiuo metu Paneriuose vykusių žudynių teritorijoje atnaujintos informacinės lentelės, jos supažindins su teritorijoje esančiais unikaliais objektais: masinių žudynių duobėmis, duobe-bunkeriu, kur laikyti „degintojų brigados“, nacių paliepimu turėjusios iškasti ir deginti nužudytųjų kūnus, nariai, aukų atminimą įamžinančiais paminklais. Ekspozicija atnaujinta ir lankytojų centre.
Ekspozicija ir paroda parengtos keturiomis kalbomis: lietuvių, anglų, lenkų ir hebrajų, pranešė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Joje – ir detalus teritorijos žemėlapis su pažymėtais objektais.
Pasak muziejaus istoriko, Panerių memorialo vadovo Zigmo Vitkaus, vien šiemet memoriale apsilankė apie 8 tūkst. lankytojų, daugiausia – iš Izraelio, Jungtinių Valstijų, Lenkijos.
„Po tyrimų atrasta daug objektų: vartai (jų buvo vieni, dabar žinome tris), žudynių duobės – buvo žinota šešios, dabar 15-16. Pastatų vietos, deginimo aikštelės – žinojome, kad tokių buvo, bet dabar galime tiksliai lokalizuoti jas“, – BNS pasakojo istorikas.
Anot jo, geofizikiniai tyrimai atlikti vadovaujantis nacių karo lakūno 1944-ųjų liepą daryta topografine teritorijos nuotrauka. Modernūs Izraelio, JAV ir Lietuvos mokslininkų tyrimai be kita ko leido nustatyti, kaip ši vieta kito.
Ekspozicija ir paroda parengtos keturiomis kalbomis: lietuvių, anglų, lenkų ir hebrajų.
Aukų galėjo būti 50-70 tūkstančių
Pastarųjų metų tyrimai analizuojant tuometinius vokiečių raportus ir kitus istorinius šaltinius, parodė, kad 1941 – 1944 metais naciai ir jų vietiniai pagalbininkai Paneriuose sušaudė nuo 50 tūkst. iki 70 tūkst. žmonių, daugiausia – žydų. Anksčiau buvo teigiama, kad aukų skaičius gali siekti iki 100 tūkstančių. Tarp aukų – Lietuvos vietinės rinktinės kariai, romų tautybės žmonės, lenkų pasipriešinimo judėjimo dalyviai, komunistai, sovietiniai karo belaisviai.
Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus vadovė Neringė Latvytė – Gustaitienė sako, kad sovietmečiu skelbti aukų skaičiai patikslinti remiantis daugybe šaltinių, bet toliau vykdant tyrimus gali kisti.
„Remiamasi dokumentais, esančiais archyvuose Lietuvoje ir tais, kurie yra Vokietijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų archyvuose, liudininkų parodymais, tardymo protokolų duomenimis, degintojų parodymais, statistika, kiek prieš karą žydų gyveno Vilniuje, kiek Vilniaus apskrityje, kiek karui prasidėjus buvo pabėgėlių iš Lenkijos, kiek jų sugebėjo per tas porą dienų pabėgti karui pasibaigus“, – BNS sakė ji.
Savo ruožtu M.Zingeris tvirtina, kad „apvalūs skaičiai“ buvo sovietmečio standartas pranešant apie aukas ir Ukrainoje, Baltarusijoje bei kitose rytų Europos valstybėse.
„Iš akies jie suapvalindavo iki 100 tūkstančių. Tai buvo tam tikras standartas raportuojant valdžiai“, – pabrėžė jis.
Aukas šaudė vokiečių saugumo policija ir jai pavaldus Ypatingasis būrys, daugumą jo narių sudarė lietuviai.
