V.Straševičiaus rinkinys – viena didžiausių pasaulio drugių, vabalų ir plėviasparnių kolekcijų Lietuvoje. Kai kurie egzemplioriai gamtoje labai reti ir saugomi, o kiti – ir visai išnykę.
Pradėjo prieš šimtmetį
Kauno zoologijos muziejaus darbuotojams padedant, 1973 m. buvo tiksliai nustatyta drugių ir vabalų geografija.
Dar studijų metais susidomėjęs vabzdžiais, ypač drugiais ir vabalais, gamtininkas kolekciją pradėjo kaupti 1915 m. Tiesa, joje yra eksponatų, sugautų daugiau nei prieš 100 metų – seniausi datuoti 1870, 1874 m.
V.Straševičiaus surinktas lobis į muziejų pateko 1942 m. tuometinio muziejaus vedėjo D.Urbo ir gamtininko J.Elisono dėka. 1943 m. muziejuje buvo įrengta gamtos ekspozicija, bet ši kolekcija nebuvo eksponuojama. Vabzdžių rinkinys pradėtas tvarkyti 1987 m., kai buvo įkurtas Gamtos skyrius.
Kauno zoologijos muziejaus darbuotojams padedant, 1973 m. buvo tiksliai nustatyta drugių ir vabalų geografija. Nuolatinė V.Straševičiaus surinktų vabzdžių ekspozicija muziejuje (Respublikos g. 3) buvo atidaryta 1975 m. pavasarį. Deja, jau po dešimtmečio, įstaigai persikėlus į naujas patalpas Vasario 16-osios g. 23, kolekcijos lankytojai neišvydo. Tik nuo 1990 m. pertvarkytoje gamtos ekspozicijoje vabzdžiai vėl buvo eksponuojami, mėgiami ir noriai lankomi. Daugiau nei dvidešimt metų veikusi gamtos ekspozicija nebeatitiko šiuolaikinių reikalavimų, todėl pribrendo laikas keistis.
Simuliuoja paros šviesą
Ekspozicijos branduoliu išliko vabzdžių kolekcija, bet ji yra išplėtota, panaudojant inovatyvias priemones. Viena iš jų – paros apšvietimo simuliacija, sinchronizuota su gamtos paros garsais.
2012 m. balandžio mėnesį Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai paskelbus projektų, skatinančių kūrybinių industrijų plėtrą, pritaikant inovatyvias kūrybines idėjas muziejų ekspozicijose bei gerinant muziejų kolekcijų prieinamumą visuomenei, muziejaus direktorius A.Astramskas parengė projektą ,,Gamtos medija: stebėjimas, tyrinėjimas, išsaugojimas“. Projekto tikslas – gamtos ekspozicijos rekonstrukcija ir gamtos bei ekologijos srities edukacinių programų parengimas. Projektui buvo skirtas finansavimas ir pradėti pirmojo etapo rekonstrukcijos darbai.
Rekonstrukcija tęsėsi beveik pusantrų metų. Buvo gautas papildomas finansavimas iš Panevėžio miesto savivaldybės, Kultūros rėmimo fondo, Lietuvos kultūros tarybos. Ekspozicijos branduoliu išliko vabzdžių kolekcija, bet ji yra išplėtota, panaudojant inovatyvias priemones. Viena iš jų – paros apšvietimo simuliacija, sinchronizuota su gamtos paros garsais. Krašto gyvūnijos ekspozicijoje puikuojasi Lietuvoje jau išnykusiu gyvūnu laikoma rudoji meška, didžiausias Lietuvos graužikas upinis bebras, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta pilkoji gervė bei vapsvaėdis. Seniausia istorija besidomintieji būtinai atkreips dėmesį į fosilijas – iškastines gyvūnų liekanas.
Ekspozicijos sumanytojas ir darbų įkvėpėjas – muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, eksponatus atrinko ir tekstus rengė vyresnioji muziejininkė Vaida Goberienė, ekspozicijos dizaino autorė Rita Kosmauskienė, drugelius naujam gyvenimui prikėlė Restauravimo ir konservavimo skyriaus vedėjas Stanislovas Grubliauskas, patalpų remonto darbų organizavimas ir vykdymas atiteko Arnoldui Paušai ir darbuotojui Zenonui Šulskiui. Už mokslines konsultacijas esame dėkingi Juliui Augliui, dr. Povilui Ivinskiui, gamtininkui Antanui Slučkai. Beveik kiekvienas darnaus Muziejaus kolektyvo narys įnešė savo indėlį į naujos ekspozicijos rengimą.
Ekspozicijos atidarymo šventė virto kelione po gamtos pasaulį. Atvykusius svečius pasitikęs keistuolis mokslininkas visus skatino nebūti pasyviais klausytojais, bet kartu keliauti, tyrinėti, pažinti. Muziejaus bičiuliai bei savanoriai talkininkai, persirengę jaunųjų tyrinėtojų uniformomis, įkūnijo žinių ištroškusius gamtininkus: mokėsi ištarti lotyniškus paukščių, žvėrelių pavadinimus, dalinosi savo žiniomis apie fosilijas, per mikroskopą tyrinėjo drugio sparną. Valerijono Straševičiaus gyvenimo nuopelnus ir kolekcijos rinkimo sunkumus atskleidė gamtininko asmenyje įsikūnijęs direktorius Arūnas Astramskas. Sveikinimo žodžius tarė renginyje dalyvavęs Panevėžio miesto savivaldybės mero patarėjas Petras Luomanas, Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė, Panevėžio gamtos mokyklos direktorė Regina Kliminskienė bei kiti svečiai. Šokių grupės „eLKa dance“ mažosios šokėjos, vadovaujamos Lauritos Krikščiūnaitės, svečiams dovanojo drugelių šokį.
