„Laiškų atsiradimo istorijos paprastai įdomiausios, bet paslaptingiausios, – teigia V.Bachmetjevas, – reikėtų pradėti nuo adresato, kuris dar gyvas. Tad kam ir kodėl šie tekstai atiduoti arba padovanoti – neaišku. Pardavėjai yra žymūs ir solidūs austrų antikvarai. Deja, tikslios atsiradimo istorijos aš nežinau. Laiškai reikšmingi, kaip ir dalis Levino rašytinio palikimo, kuris tik dabar, po jo mirties praėjus 20-ečiui, pradedamas suvokti ir tyrinėti.“
Paklaustas apie tokių laiškų atsiradimo dažnumą V.Bachmetjevas sako, kad prognozuoti sunku: „Levino laiškų yra labai nedaug, o Jeano-Paulio Sartre‘o – pilna. Viskas priklauso nuo to, ar žmogus rašė daug, dovanojo, dalino, bei kas po jo mirties nutiko su kūrybiniu palikimu. Jis galėjo būti išsklaidytas arba viešai neprieinamas tyrėjams ir visuomenei. Reikia suprasti, kad tokie dalykai iš principo labai retai keičia savininkus.“
Anot V.Bachmetjevo, E.Levino laiškai gali tapti kūrybiniu resursu, kuris praturtins Emmanuelio Levino centrą ir pritrauks tyrėjų, besidominčių šiuo filosofu. Būtent toks yra Husserlio archyvas Liuvene bei Leibnizo archyvas Hanoveryje.
„Žinoma, keli laiškai nėra pakankama, tačiau tokios kolekcijos yra kaupiamos dešimtmečiais, o kartais ir šimtmečiais“, – teigia V.Bachmetjevas.
V.Bachmetjevas mano, kad dar per anksti tikėtis ir kitokių kultūrinių vertybių. Pirmiausia planuojama įrengti specializuotą Levinistikos biblioteką Kaune, Putvinskio gatvėje, buvusioje Prancūzijos pasiuntinybėje. „Tai bus pagrindinis tyrimų resursas“, – sako V. Bachmetjevas.
Tiksli centro atidarymo data dar nėra žinoma, jis gali būti atidarytas ir 2020-ais metais.
