„Kultūros politikos strategija parengta siekiant užtikrinti reikšmingą kultūros indėlį kuriant darnią Lietuvos visuomenę. Šis dokumentas remiasi nuostata, kad kultūra yra lemiamas nacionalinės pažangos, asmens ir bendruomenės savivertės, įvairių kūrybingumo formų bei inovacijų veiksnys. Be kultūros veiksnio neįmanoma šiuolaikiška politinės demokratijos raida, ekonominis augimas, socialinė darna ir visavertis kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimas“, – teigia kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Pasak ministro, tobulinant strategijos projektą, taip pat akcentuota nacionalinių investicijų į reikšmingiausių kultūros vertybių išsaugojimą ir kultūros paveldo objektų įveiklinimą, kultūros plėtros regionuose, mecenatystės skatinimo svarba.
Kultūros ministro vadovaujama darbo grupė vasario–kovo mėnesiais su įvairių kultūros sričių atstovais konsultavosi dėl Lietuvos kultūros politikos strategijos „Kultūra 2030“ tobulinimo. Šešiuose susitikimuose su kultūros paveldo specialistais, bibliotekininkais ir muziejininkais, teatrų ir koncertinių įstaigų, savivaldybių kultūros įstaigų ir kultūros centrų atstovais buvo diskutuojama ir ieškoma susitarimo, kaip detalizuoti strategijos „Kultūra 2030“ kryptis. Balandžio mėnesį kultūros politikos strategijos projektas apsvarstytas Kultūros ministerijos kolegijos ir Lietuvos kultūros ir meno tarybos posėdžiuose.
Lietuvos kultūros politikos strategija „Kultūra 2030“ nubrėžia tris kryptis: pirma, subalansuota ir integrali kultūros politika, antra, kūrybinga asmenybė ir stiprios tapatybės visuomenė ir, trečia, vertę kurianti kultūra.
Susipažinti su strategijos projektu, pateikti pasiūlymus ir pastabas iki gegužės 14 d. galima čia.
