Siekia užtikrinti nuoseklų kultūros, švietimo ir KKI bendradarbiavimą
NKIKIA siekia prisidėti prie ugdymo procesų pokyčių, atnaujinant ugdymo turinį ir pereinant prie labiau ateities kompetencijomis grindžiamo mokymo ir mokymosi. NKIKIA valdybos pirmininkė Živilė Diavara teigia, kad tam, kad pasikeistų ugdymo procesas, kiekvienoje klasėje su dabartiniais ir būsimais mokytojais turi būti dirbama praktiškai, mokyklose diegiant pasiteisinusius, mokinių aktyvumą skatinančius įtraukius šiuolaikinius metodus ir priemones, kurios ir yra kūrybinių industrijų sritis.
„Kompetencijų apykaita tarp kūrybos ir kultūros profesionalų bei mokytojų galėtų reikšmingai prisidėti prie ugdymo praktikos mokyklose keitimo. Kūrybiškumas yra viena iš esminių ateities kompetencijų. Tokiu būdu ugdytumėm ne tik kūrybiškesnius ir kuriančius, bet ir labiau kritiškai mąstančius, problemas sprendžiančius Lietuvos piliečius.
Todėl siekiant geriausių rezultatų, svarbu pasitelkti pasiteisinusias ir tyrimais pagrįstas metodologijas, kurias atsakingai rengėme su savo ekspertų grupe. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į kūrybinių ir kultūrinių industrijų specialistų, atitinkančių šiuolaikinės rinkos poreikius, rengimą. Mūsų tikslas – užtikrinti kryptingą ir nuoseklų kultūros, švietimo ir KKI bendradarbiavimo sąveiką bei skatinti valstybinio ir nevalstybinio sektorių kompetencijų apykaitą ir stiprinimą“, – teigia Ž.Diavara.
Siūlymai tapo dar aktualesni nūdienos kontekste
Tiek karo Ukrainoje, tiek COVID-19 pandemijos kontekste tvarios kultūros ir švietimo sąveika paremtų pasiūlymų poreikis tapo dar aktualesnis. NKIKIA ekspertė, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė teigia, kad tokiose ir panašiose neapibrėžtumo būsenose, kurias patiriame dabar, ypač išryškėja poreikis ugdyti kritiškai mąstančią asmenybę, kuri sugebėtų nepasimesti informacijos gausoje ir galėtų priimti racionalius sprendimus.
„Šių dienų įvykių kontekste itin ryškus moksleivių kritinio mąstymo, kūrybingumo, socialinių įgūdžių poreikis, todėl siekiame atkreipti dėmesį į tai, kokios ugdymo praktikos ir metodologijos padeda ugdyti savarankiškai mąstantį, savimi ir kitais pasitikintį, savo aplinką aktyviai kuriantį žmogų.
Tokios temos kaip laisvė, demokratija, XXI a. piliečiams reikalingi įgūdžiai, kaip gebėjimas orientuotis itin sudėtingoje informacinėje aplinkoje, reikalauja kryptingos, ilgalaikės ir integruotos ugdymo praktikos, pagrįstos tyrinėjimu, sprendimų paieška, praktiniu veikimu realiose situacijose“, – apie Vyriausybei pateikto pasiūlymo svarbą pasakoja viena iš eksperčių, asociacijos „Kūrybinių jungčių“ vadovė Milda Laužikaitė.
Kritiškai mąstantis pilietis – tai, ko dabar reikia
Pagrindinės sritys, kuriose NKIKIA inicijuoja pokyčius, yra praktinis pedagogų rengimas, jau prasidėjusi programa „Tūkstantmečio mokyklos“, kurioje atkreipiamas dėmesys į Kultūrinio ugdymo prioritetą, kultūrinės edukacijos koordinatoriai, programa „Kultūros pasas“, tyrimais pagrįstų metodų taikymas mokyklų ugdymo procesų, turinio, priemonių ir erdvių inovavimui, legalių lietuviškų kultūrinių priemonių mokyklose ir bibliotekose prieinamumas, KKI specialistų ruošimas. NKIKIA Vyriausybei pateikė loginę „ugdymo praktikos“ keitimo schemą bei dizainu grįsto mąstymo metodus ugdymo procesui, priemonėms bei erdvėms inovuoti su tikslu nuosekliai ir argumentuotai eiti kūrybinių sprendimų link.
„Potencialas pokyčiams yra didžiulis ir jis turi vykti dabar. Standartinis požiūris XX a. nebeveikia, todėl tokios metodikos kaip dizainu grįstas mąstymas moko mus orientuotis tam tikroje problematikoje ir turėti platesnį situacijos matymo kontekstą, ko visiems šiuo metu labai reikia“, – įsitikinęs ir kitas NKIKIA ekspertas, prekės ženklų ir paslaugų dizaino agentūros CRITICAL dizaino strategas, Lietuvos dizaino asociacijos valdybos narys Jonas Liugaila.
NKIKIA, esanti strateginė kultūros organizacija, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, teigia suprantanti, kad dalis teikiamų pasiūlymų turėtų būti aptariami plačiau, todėl siekia bendrai ieškoti sprendimų ir yra pasirengusi detalizuoti pateiktas priemones bei prisidėti savo turimomis kompetencijomis prie šių veiklų įgyvendinimo. Asociacijos valdybos nariai siūlo naudoti nuolatinių darbinių susitikimų formatą, kurie būtų skiriami išsamesniam aukščiau pateiktų pasiūlymų aptarimui, įtraukiant visas suinteresuotas puses.
