Senosios Europos pėdsakais
Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Rūtos Kačkutės, ši paroda pradėta rengti prieš dvejus metus ir, dėl pasaulinės pandemijos, daryta ypatingomis sąlygomis. Nepaisant to, šiandien Istorijos namuose jau galima pamatyti unikalius eksponatus, kurie į Lietuvą atkeliavo iš 15 skirtingų Europos institucijų, įsikūrusių tokiose šalyse kaip Rumunija, Bulgarija, Moldova, Latvija, Kroatija, Ukraina, Suomija, Italija, Sakartvelas, Austrija bei Lietuva.
Kaip teigė R.Kačkutė, „iki šiol mes galėjome skaityti Marijos Gimbutienės knygas, susipažinti su jos teorijomis, tačiau negalėjome pamatyti visų tų senųjų skulptūrėlių, deivių, antropomorfinių figūrų, kurias tyrinėdama mokslininkė ir sukūrė dvi savo žymiąsias hipotezes apie senąją Europą ir indoeuropiečių kilmę paaiškinančią Kurganų teoriją“.
„Įvairiuose muziejuose galima pamatyti Senosios Europos civilizacijos tyrinėjimų fragmentus, detales. Tuo tarpu čia, per visus 300 eksponatų, kurių amžius siekia nuo 7 iki 5 tūkst. metų, nuosekliai ir detaliai pasakojama visa istorija, atsispiriant nuo M.Gimbutienės įžvalgų“ – teigė R.Kačkutė.
Ši ekspozicija, telpanti į dvi sales, apima net 5 tūkst. metų istoriją ir būtent tuo paroda „Deivės ir kariai“ yra unikali pasaulyje.
Pasak vienos iš parodos kuratorių Ingos Merkytės, ši ekspozicija, telpanti į dvi sales, apima net 5 tūkst. metų istoriją ir būtent tuo paroda „Deivės ir kariai“ yra unikali pasaulyje.
„Prieš 8 tūkst. metų į Pietų ir Pietryčių Europą iš dabartinės Turkijos teritorijos atklydus pirmiesiems žemdirbiams, jie su savimi atsineša naują kultūrą – kviečius, prisijaukintus gyvulius. Būtent taip čia pradeda kurtis naujosios žemdirbių bendruomenės, kuriose anot M.Gimbutienės, klestėjo deivės religija. Šioje teritorijoje aptinkami pirmieji dirbiniai iš metalo, pirmieji miestai bei rašto užuomazgos“, –apie pirmąją šios parodos ekspoziciją pasakojo I.Merkytė. Būtent šią kultūrą M.Gimbutienė ir pavadino senąja Europa.
Antrojoje dalyje pristatomi šia civilizaciją nuniokoję piemenys, gyvulių augintojai – Kurganai – atklydę iš Juodosios jūros ir Kaspijos stepių. „Jie atsinešė savo kultūrą, kurią šiandien mes geriausiai pažįstame iš indoeuropiečių kalbos, taip pat vežimo, prijaukinto žirgo, gaminių iš bronzos – durklų, kirvių ir lankų. Savo dinamišku gyvenimo būdu, šie klajokliai iš stepių po visą Europą išplatino savo atradimus, kurių dėka atsirado atskiras istorinis laikotarpis – bronzos amžius“, – pasakojo parodos kuratorė, šį laikotarpį įvardijusi pirmąją Europos sąjunga, vienijamą panašių dirbinių, savimonės, pasaulėžiūros, vertybių bei kultūros.
Dėmesys Marijos Gimbutienės asmenybei
Trečiojoje parodos dalyje pasakojama ir pačios mokslininkės M.Gimbutienės gyvenimo istorija.
Tačiau daugiausia dėmesio skiriama ne žinomiems jos biografijos faktams, tačiau autentiškiems asmenybės bruožams, būdui, charakterio bruožams ir pomėgiams.
Čia galima išvysti ir fotografijas ir mokslininkės kasdienybės, perskaityti jos mintis, išgirsti apie jos pomėgį greitai vairuoti automobilį ir meilę augalams.
„Mažiau žinoma ir tai, kaip M.Gimbutienė savo asmenybe įkvėpė pasaulinius ekologinius, feministinius judėjimus bei iki šiol savo darbais daro įtaką įvairiems menininkams.“ – teigė R.Kačkutė.
Čia galima išvysti ir fotografijas ir mokslininkės kasdienybės, perskaityti jos mintis, išgirsti apie jos pomėgį greitai vairuoti automobilį ir meilę augalams.
„Tai pasakojimas apie lietuvę moterį, dėl sovietų okupacijos pasitraukusią iš Lietuvos, ištvėrusią migracijos sunkumus, bet neatsisakusią savo svajonės ir tapusią pasaulinio garso mokslininke. Jos gyvenimas – tai tarsi XX amžiaus istorijos knyga su žmogaus – aktyvios moters veidu“ – teigė R.Kačkutė.
Šalia parodos pasirodė ir katalogas „Europos ištakos: deivės ir kariai“, taip pat yra sukurtos specialios užduotys vaikams.
Negalėsiantiems atvykti į Vilnių ir gyvai pamatyti šios parodos, Lietuvos nacionalinis muziejus drauge su LRT parengė paskaitų ciklą, kuriame nuosekliai pristatoma senosios Europos priešistorė bei archeologės M.Gimbutienės darbai.
Paroda veiks iki 2022 metų pavasario.
Parodos kuratorės – dr. Gabrielė Gudaitienė ir dr. Inga Merkytė, parodos idėjos autorė – dr. Agnė Čvilytė.
