Vladislovas Starevičius (Władysław Starewicz – 1882–1965) – Lietuvos lenkakalbių kilmės režisierius, plačių interesų dailininkas, entomologas, lėlinės animacijos pradininkas, XX a. pirmoje pusėje kūręs Lietuvoje, Rusijoje ir Prancūzijoje. Su Kauno miesto muziejumi susaistytas Vladislovas Starevičiaus yra kilęs iš Lietuvos lenkakalbių bajorų.
Nuo 1911 m. dirbo Kauno miesto muziejaus gamtos skyriuje. Piešė plakatus, karikatūras žurnalams „Vapsva“, „Kreivas veidrodis“, kūrė kostiumus karnavalams, fotografavo, kol apsistojo ties eksperimentine animacija. Pirmasis panaudojo kombinuotą filmavimą, apšvietimo efektus, operatoriaus triukus, kurie taikomi iki šiol.
Gyvendamas Kaune V. Starevičius kūrė lėlių animaciją bei kino parodijas: „Prie Nemuno“ (1909), „Žirgelio gyvenimas“ (1910, abu neišlikę), o taip pat – „Laumžirgių gyvenimas“ ir „Skarabėjai“. Savo dienoraščiuose rašė, kad 1911 m. nufilmavo „Gražioji Lukanida“ ir „Kino operatoriaus kerštas“. Dar 1910 m. Kaune sukūrė animacinius filmus su Ąžuolyne gyvenančiais vabalais „Elniaragių kova“, kuriuos sumontavo jau dirbdamas A. Chanžonkovo kino fabrike Maskvoje. Nors ne V. Starevičius išrado erdvinę animaciją, tačiau pripažįstamas šios rūšies pradininku. Jo vardas įrašytas į visas pasaulio kino enciklopedijas bei žinynus; apie jį rašomi moksliniai darbai, kuriami filmai.
2007 m. nepriklausoma prodiuserių kompanija „Filmų era“ su partneriais, tarp kurių ir Kauno miesto muziejus, apie V. Starevičių susuko filmą „Vabzdžių dresuotojas“ (rež. Linas Augutis, Marek Skrobecki). Šį kūrybinės dokumentikos filmą kūrė kūrybinės pajėgos tų šalių, kuriose V. Starevičius gyveno (Lietuvos, Rusijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos).
Parodos kuratorius Krzysztof Stanisławski (Lenkija).
Organizatorius: Draugija „Kampania Artystyczna” (Varšuva); partneriai: Kauno miesto muziejus, galerija „Meno parkas” Kaune, Lenkijos institutas Vilniuje, Lodzės kinematografijos muziejus, FINA – Lenkijos nacionalinė filmoteka-Audivizualinis institutas
Rėmėjas: Varšuvos Adomo Mickevičiaus institutas
