Atidarymo metu – pasivaikščiojimas
Paroda susideda iš trijų dalių. Pirmoji parodos dalis įsikūrusi buvusio Viršuliškių kaimo teritorijoje, prie įvažiavimo į dabartinį troleibusų parką Viršilų gatvėje. Būtent troleibuse galima susipažinti su Viršuliškių kaimo ir jo teritorijos istorija.
„Mes atkūrėme Viršuliškių istoriją nuo XVIII a pabaigos, kuomet čia, kur mes ir stovime, buvo senasis Viršuliškių kaimas. Pasidarė įdomu – kada ir kodėl kaimas tapo miestu. Vaikštant po troleibusą, ir aplink jį, galima tik įsivaizduoti, kaip galėjo atrodyti visas tas kaimas – beveik nieko iš jo nebeliko“, – į parodos atidarymą susirinkusiems svečiams sakė parodos kuratorius, istorikas Povilas Andrius Stepavičius.
Antroji parodos dalis, įsikūrusi Viršuliškių g. 43 stovinčiame daugiabutyje, pasakoja apie kaimo tapsmą integralia miesto dalimi ir Vilniaus plėtrą praėjusio amžiaus viduryje. Daugiausiai dėmesio čia skiriama naujosioms Viršuliškėms ir miesto gyventojams.
Neatsitiktinai parodos atidarymo metu lankytojai ir atidarymo dalyviai buvo kviečiami pasivaikščioti nuo pirmosios iki antrosios parodos dalių – trečioji parodos dalis yra kartu su iniciatyva „Gatvės gyvos“ parengtas rajoną pristatantis maršrutas. Maršrutą galima rasti programėlėje „Neakivaizdinis Vilnius“ ir parodos veikimo vietose randamose skrajutėse.
„Šitaip kviečiame į Viršuliškes atvykusius parodos lankytojus patiems patyrinėti ir patirti rajoną – ne vien per nuotraukas ar kitų žmonių pasakojimus, bet ir patiems kuriant savo pasakojimą“, – prieš parodos atidarymą sakė parodos kuratorius.
Parodoje – viršuliškiečių pasakojimai ir eksponatai iš buities
Parodos kuratoriams rekonstruoti Viršuliškių istoriją padėjo rajono gyventojai. Parodoje pristatoma ne tik archyvuose rasta informacija, bet ir šiandien Viršuliškėse gyvenančių žmonių prisiminimai bei pasakojimai.
Pasak parodos kuratoriaus P.A.Stepavičiaus, visa muziejaus komanda yra dėkinga viršuliškiečiams tiek už jų laiką, tiek ir už paskolintus parodos eksponatus.
Nors būtent rajono gyventojai padėjo rekonstruoti ne tokią seną Viršuliškių istoriją, paroda jiems gali tapti puikia proga geriau patyrinėti savo rajoną. Iš kitų rajonų (miestų ar šalių) atvykusiems lankytojams „Kas į Viršulus?“ gali tapti galimybe ištrūkti iš savo kasdienių maršrutų ir susipažinti su menkiau pažįstama savo miesto erdve.
„Šio projekto metu mūsų garso archyvą papildė dvidešimt šeši labai nuostabūs pokalbiai su nuostabiais Viršuliškių gyventojais. Esame jiems be galo dėkingi už istorijas, eksponatus ir pasakojimus. Tik jų dėka mums pavyko papasakoti rajono istoriją“, – parodos atidarymo metu dėkojo P.A.Stepavičius.
Visų miesto erdvių legendos vertos papasakojimo
Paroda „Kas į Viršulus?“ Vilniaus muziejus pradeda tyrimų ir parodų ciklą, skirtą tariamai neįdomiems miesto rajonams, periferijoje esančioms Vilniaus erdvėms.
„Drįstame teigti, kad Vilniaus rajonų svarbą galima matuoti pagal gyventojams brangių ir reikšmingų, kad ir ne itin senų objektų bei istorijų gausą. Miestas neatsirado tuščioje vietoje, o bet kuri gyvenamoji žmonių aplinka turi savų legendų, paminklų ir mitų, vertų įamžinimo ir papasakojimo“, – teigia Vilniaus muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.
Tiesa, „Kas į Viršulus?“ – ne pirma Vilniaus muziejaus paroda, kurią kuruojant glaudžiai bendrauta tiek su kultūros institucijomis, tiek su Vilniaus gyventojais. Vilniečių pasakojimai buvo svarbūs kuruojant bei rengiant ir kitą šiuo metu veikiančią Vilniaus muziejaus parodą „Vokiečių gatvė“.
Lietuviškai, angliškai, lenkiškai ir rusiškai kalbanti paroda „Kas į Viršulus?“ lankytojų laukia ketvirtadieniais–penktadieniais 16–20 val. ir šeštadieniais–sekmadieniais 11–19 val. Paroda veiks iki liepos 31 dienos.
