Parodos idėja gimė dar lapkričio mėnesį, kuomet buvo pradėtas vykdyti projektas „Bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Palestinos stiprinimas ir plėtra“. Šio projekto metu buvo žengti pirmi žingsniai Lietuvos ir Palestinos nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimui, o palestiniečių delegacija pristatė ir fotografijų parodą „Palestina“. Projektą palaikė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija. Aštuonias dienas Lietuvoje svečiavęsis palestinietis H.Meslehas padarė daugiau nei 200 nuotraukų, kuriuose užfiksavo žymiausias Lietuvos vietas ir kasdieninį gyvenimą. Pasak darbų autoriaus, sunkiausia jam buvo fotografuoti nuo šalčio drebančiomis rankomis.
Apie parodą bei Lietuvos ir Palestinos bendradarbiavimą paklausėme Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje D.Degučio:
 |
| Lietuvos ambasadorius Izraelyje Darius Degutis (centre) |
– Kokie Jūsų įspūdžiai apie parodą?
– Pirmiausia, džiaugiamės ir sveikiname šitą iniciatyvą, kuri prasidėjo jau seniau, kai į Lietuvą buvo atvežta ir Seime pristatyta paroda apie Palestiną. Ji išties paliko didelį įspūdį tiek vadžios atstovams, tiek žmonėms. Labai smagu, kad pavyko įgyvendinti antrąją projekto dalį ir atvežti fotografijų parodą apie Lietuvą, čia į Palestiną, į Ramalą. Nuostabu ir tai, kad šios parodos autorius yra palestinietis ir savo puikiais darbais sugebėjo perteikti Lietuvos grožį. Tokio pobūdžio kontaktas padeda geriau pažinti vieniems kitus. Juolab, šalys yra toli viena nuo kitos, todėl yra daug nežinomų dalykų ir stereotipų. Tikiuosi, kad tokio, kultūrinio pobūdžio projektai pasikartos ir toliau, nes jie yra naudingi ir vienai, ir kitai pusei.
– Ar manote, kad lietuviai ya pasiruošę laužyti stereotipus apie arabų kraštus ir būtent apie Palestiną, kuri vis dar neišsprendžia konflikto su Izraeliu?
– Yra sunku vienareikšmiškai atsakyti, bet aš manau, kad mūsų visuomenė dabar gyvena žymiau atviriau. Juk kol nebuvome Europos Sąjungoje ir keliauti buvo sudėtingiau, o tiktai per pasaulio pažinimą galime įveikti nusistovėjusius stereotipus. Tai liečia ne tik arabų kraštus, bet ir kitas tautas. Aš tikiu, kad bet koks naujas žingsnis neša didelę naudą, pozityvius poslinkius. Svarbiausia yra, kad norėtume pažinti vieni kitus, o pažinę atrastume naujų galimybių.
– Jūsų nuomone, ar Lietuvoje galima atvirai kalbėti apie Palestinos ir Izraelio konfliktą?
– Aš manau, kad Lietuvoje nėra kliūčių atvirai kalbėti apie šį konfliktą ar žydų tautą, o juolab apie katastrofą, kurį ištiko žydų tautą Lietuvoje ir kituose Europos šalyse, nukentėjusiose nuo nacistinės okupacijos. Mes lygiai taip pat pasakojame žydų tautai, izraeliečiams ir palestiniečiams apie mūsų istoriją. Juk mes irgi turėjome labai skaudžią okupaciją, kurios metu nepelnytai nukentėjome labai daug, o mūsų žmonių aukų skaičius buvo begalinis. Šituos dalykus galime ir turime sakyti drąsiai, mes turime pažiūrėti tiesai į akis, netgi jei ji ir būtų karti.
Linkiu, kad izraeliečiai ir palestiniečiai rastų bendrą kalbą, nes jie turi daug sąlyčio taškų ir yra pasmerkti būti kaimynais visą laiką. Šiuo metu, jau yra puikių bendradarbiavimo pavyzdžių tarp konkrečių apskričių (Palestinos ir Izraelio), kaip pavyzdžiui tarp Jenino ir Gilboro rajono, kur kuriama bendra ekonominė zona. Čia vyksta ir švietimo bei sporto projektai. Aišku, dar tikrai reikia įdėti daug pastangų, kad pasiekti taiką. O tai, ką daro Lietuva, labai ribotomis mūsų galimybėmis, yra mažyčiai žingsniai, tokie kaip ši fotografijų paroda. Tie žingsniai yra labai reikalingi, kad galėtume atvirai ir be jokių stereotipų matyti šiuos žmones, kurie nusipelnė taikos ir santarvės.
