Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Parodoje visas dėmesys žmogui

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje veikia Jūratės Jarulytės paroda „Feedback“ („Grįžtamasis ryšys“).
Vienas iš parodos kūrinių.
Vienas iš parodos kūrinių. / Muziejaus nuotr.

Talentingos menininkės parodoje – tapybos ir videomeno darbai, kuriuose svarbiausias – žmogus. Vaizdo ir garso instaliacijos „Let It All Out“, sukurtos tik šiemet, projekcijose vaizduojami vienas arba keli žmonės, atliekantys patį paprasčiausią veiksmą – jie kvėpuoja.

Pasak menininkės, šis kūrinys skirtas anoniminiams pasisakymams, kur ir kokie jie bebūtų. Tai gali būti anoniminės grupės, pavieniai pasisakymai internete ar telefonu. Čia anoniminį, beveidį pasakojimą pakeičia tylūs, kvėpuojantys veidai.

Muziejuje taip pat galima pamatyti 2009 metais Indijoje sukurtą nebylų filmą „Bone setters“. Ši eksperimentinė dokumentika filmuota bendraujant su gydytoju Mohammedu Khasimu jo senoje klinikoje Mysore mieste (Indija). Filme – chronologiškai sudėti kadrai, kuriuose ir vėl dėmesys sutelkiamas į žmogaus kūną.

Dar viena parodos dalis – tapybos projektas „Atpažinimas“, pradėtas 2008-aisiais Sanskriti meno rezidencijoje (Naujasis Delis, Indija). Tai – nepažįstamų, bet matytų, sutiktų trumpam pašnekesiui ar tik prasilenkiančių gatvėje, sėdinčių metro traukinyje žmonių portretai.

Skirtingų kūrinių autorė J.Jarulytė apie save nemėgsta kalbėti. Tačiau jos kūrybos sekėjai ją vadina „visų galų meistre“: menininkė dirba instaliacijos, fotografijos, tapybos, garso ir videomeno srityse.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos