Pirmo aukšto salėje bus pasakojama apie Lietuvos mūrines pilis bei eksponuojami archeologiniai radiniai, antrajame veiks XIV–XVIII amžiaus Lietuvos karybai skirta ekspozicija, trečiajame – Lietuvos X–XX amžiaus sidabro dirbinių ekspozicija, ketvirtame bus rodomi prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjai ir peilių kolekcija, penktame aukšte bus galima pamatyti sienine tapyba dekoruotą menę, o nuo bokšto kuorų – apžvelgti pilies apylinkes.
27 metrų donžone veiks ir minimalių gabaritų stiklinis liftas, kuris vyresnio amžiaus ir neįgalius lankytojus kels iki pat penktojo bokšto aukšto, sakė Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas.
Medininkų pilis nuo 2004-ųjų yra Trakų istorijos muziejaus padalinys.
Pilies fragmentai nuo 1961 metų buvo ne kartą konservuoti, restauruoti, tad lankytojai sienose galės išvysti istorinius sluoksnius. Išryškės zonos, iki kur pilis buvo sugriauta ir kiek kartų ji restauruota.
Pasak V.Poviliūno, sutvarkyti Medininkų pilį muziejui buvo nemenkas iššūkis. Mat viską reikėjo pradėti nuo nulio: teisiškai įregistruoti žemę ir statinius bei parengti rekonstrukcijos projektą. Vykdant projektą, įrengti į pilies teritoriją įvažiavimo vartai, sutvarkyta inžinerinė infrastruktūra bei nutiestos komunikacijos, atlikti būtini archeologiniai tyrimai, be kurių negali būti pradėti piliavietės tvarkymo darbai.
Vos 30 km nuo Vilniaus stūksanti viduramžių pilis – vienas seniausių išlikusių mūrinių statinių.
Tiksli šios pilies, kaip ir kitų aptvarinių – Kauno, Lydos, Krėvos pilių statybos data nėra žinoma. Manoma, kad tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316–1341 m.) baltiškuoju plytų rišimo būdu pastatyta mūrinė aptvarinė pilis. Šiaurės rytų bokšte, donžone, kur dabar įsikūręs muziejus, buvo gyvenamosios patalpos.
Donžonas ir pietinis bokštas atliko flangines gynybos funkcijas, gynė pilies sienas ir vartus iš šono. Rytinis ir vakarinis bokštai saugojo dvejus įvažiavimo vartus. Šiaurinėje ir pietinėje sienose esantys vartai buvo 5 m aukštyje su mediniais pakeliamais tiltais.
Gynybinės sienos buvo apie 1,8 metro storio, 12–14 metrų aukščio. Sienose buvo įrengta apie 280 šaudymo angų, šaulių galerijos. Taikos metu pilies bokštuose gyveno nedidelė (iki 20) karių įgula.
Pirmą kartą pilis paminėta 1387 metais. Istoriniai šaltiniai mini, kad 1402 metais Kryžiuočių ordinas pilį sudegino. Manoma, kad nukentėjo tik ją juosę mediniai gynybiniai įtvirtinimai, o pati pilis neturėjo būti labai suniokota, kadangi iš čia 1415 ir 1426 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas siuntė laiškus.
Žinoma, kad XV–XVI amžių sandūroje pilies vidiniame kieme esančias gynybines konstrukcijas ir pastatus nusiaubė gaisras. Po jo tvirtovė neatsigavo. XVI–XX amžiaus pradžioje pilyje buvo įsikūręs dvaras su savo pastatais, daržais ir sodais.
Tikimasi, kad restauruota Medininkų pilis taps vienu svarbiausių akcentų pietrytinėje Lietuvoje, o numatyti tolesni pilies atkūrimo darbai kvies pažinti savo šalies istoriją bei kultūrą.
Pirmasis Medininkų pilies rekonstrukcijos etapas atliktas už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
