Šiame straipsnyje su ekspertais kalbamės apie šios institucijos reikalingumą, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti naujasis vadovas. Ministro Simono Kairio klausėme, ar ši institucija apskritai turėtų išlikti.
Turėtų pasižymėti komunikabilumu
Redaktorė, leidybos projektų vadovė Aira Niauronytė teigė, kad kalbos inspekcijos viršininko pareigas eisiantis žmogus turėtų bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir su visuomene, nebūti griežtas kalbos puristas, radikalus nacionalistas ar ksenofobas.
„Ši institucija šiuo metu yra susikompromitavusi dėl dabartinio vadovo politinių pasisakymų“, – teigė A.Niauronytė.
15min primena, kad dabartinis Kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka viešojoje erdvėje garsėja galimai ksenofobiškais pasisakymais, kaip antai redaktorių konferencijos REDA metu pavežėjus jis galimai išvadino „čiurkomis“.
Jos nuomone, institucijos vadovui būtų gerai turėti platesnę kalbos politikos viziją: „Nors inspekcija pati savarankiškai kalbos politikos neformuoja (tai daro Kultūros ministerija), bet vadovas galėtų prisidėti prie jos formavimo. Man atrodo, kad Lietuvoje trūksta komunikavimo, kokia apskritai yra lietuvių kalbos politika, lietuvių kalbos konkurencingumo strategijos. Kalbama apie kalbos prestižą, bet jis gali atsirasti tik kaip išmintingos ir šiuolaikiškos kalbos politikos rezultatas.“
A.Niauronytė pabrėžė: ne tik lietuvių kalbai, bet ir visoms kitoms kalboms, kurios nėra dabartinė lingua franca, kyla iššūkių, mat vis daugiau turinio pasaulyje vartojama anglų kalba.
„Gerai, kad žmonės Lietuvoje moka užsienio kalbų, mes nesame užsidarę ir provincialūs. Žinoma, lietuvių kalba turi turėti savo vietą kultūroje, išlikti kultūros, saviraiškos kalba, ir reikia turėti omeny, kad dabar yra XXI, o ne XIX amžius, – sakė A.Niauronytė. – Reikalinga šiuolaikinė kalbos politikos strategija, pradedant nuo mokymo mokyklose, taip pat svarbu atliekant kalbos tyrimus labiau įtraukti technologijas, labai reikia bendrinės lietuvių kalbos žodyno. Reikėtų siekti, kad Lietuvos piliečiai būtų išsilavinę ir mokėtų kuo daugiau užsienio kalbų, bet taip pat svarbu, kad lietuvių kalba būtų šiuolaikinės tapatybės dalis.“
Paklausus, ar pati norėtų kandidatuoti į šią poziciją, A.Niauronytė atsakė neigiamai. Šiuo metu ji dirba mėgstamą darbą leidykloje „Kitos knygos“ bei rašo magistrinį darbą menotyros srityje.
Vertėjas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys Laimantas Jonušys mano, kad vadovas turėtų suderinti reiklumą ir toleranciją: „Dabar tos funkcijos (Kalbos inspekcijos – 15min) nebėra tokios didelės, nebeliko galimybės skirti baudas už netaisyklingą kalbos vartoseną, tad ją reikėtų kaip nors nurodyti, skelbti, bet pernelyg didelio griežtumo čia nereikia. Manau, dabartinis vadovas šias savybes atitinka.“
„Žinoma, buvo jo pora išsprūdusių pasisakymų. Tai nėra gerai. Bet žvelgiant į visą jo veiklą, tie pasisakymai buvo šalutiniai“, – tęsė L.Jonušys.
Pats į tokią poziciją vertėjas pats nekandidatuotų, nes „tai ne jam“.
Institucijos turėtų nelikti?
Dalis kultūros lauke dirbančių žmonių šią instituciją apskritai vertina kaip žalingą. Vienas pagrindinių jos veikimo principų – prižiūrėti kalbą, mat kalbos politiką formuoja kultūros ministerija. 15min teiravosi, ar ji neturėtų būti uždaryta.
Pasak A.Niauronytės, Kalbos inspekcijos pavadinimas jai asocijuojasi su George'o Orwello romanuose aprašoma minčių policija.
„Manau, ateityje neturėtų likti tokios institucijos, kuri ilgą laiką buvo atsakinga už kalbos kontrolę, baudas. Tiesa, dabartinio vadovo Audriaus Valotkos vadovavimo laiku, nuo 2019 metų, buvo teisiškai panaikinta galimybė bausti už Didžiųjų kalbos klaidų sąraše esančias klaidas. Vis dėlto, klaidomis galima laikyti daug ką, ir, mano supratimu, baudos už kalbos klaidas vis dar įteisintos, tik A.Valotka jų nebetaiko. Tai, be abejo, labai gerai“, – komentavo redaktorė. Ji pridūrė, kad pastaruoju metu kalbos politika iš principo liberalėja, bet visuomenės susipriešinimas su kalbininkais ir kalbos institucijomis vis dar yra nemažas.
L.Jonušio manymu, tokia institucija Lietuvoje yra reikalinga: „Jeigu veikia tam tikri įstatymai ir reikalavimai, tai reikia, kad juos kas nors prižiūrėtų. Juolab šiandien kyla klausimas ne tiek dėl taisyklingos lietuvių kalbos vartosenos, kiek dėl jos vartojimo viešojoje sferoje apskritai. Kalbant apie tai, kai kuriais atvejais Kalbos inspekcija turi teisę ir bausti.“
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad reguliavimas reikalingas viešiesiems pavadinimams bei paslaugų sferoje, kaip antai pavežėjimas.
S.Kairys: planų uždaryti inspekciją nebuvo
Prieš komentuodamas S.Kairys įspėjo – šį kartą jo komentaras bus „labai skurdus“, nes „įvairiausi asmenys mėgsta apskųsti rezultatus teismui“.
Neseniai dabartinis inspekcijos vadovas A.Valotka savo feisbuko paskyroje paskelbė klausimą: „Gal kas norėtumėte sudalyvauti (konkurse – 15min)? Keliese būtų smagiau“. Galima daryti išvadą, kad kandidatų nėra tiek jau daug. Paklausus S.Kairio, kiek gi yra pasirinkimo, jis teigė, kad kol kas niekas nežino.
„Iš kur, apie ką kalba ponas Valotka, yra keista, nes niekas nežino, kiek yra tų kandidatų“, – teigė S.Kairys ir pridūrė, kad galutinis vaizdas paaiškės iki liepos 15 d.
Pasiteiravus, ar ministerijoje nebuvo planų uždaryti Kalbos inspekciją ir pačiai aktyviau perimti kalbos politikos klausimus, S.Kairys komentavo: „Galbūt čia turėtų labiau ne ministerija būti pakaitalu Kalbos inspekcijai, bet Seime veikianti Kalbos komisija.“
Jis patikino, kad pamąstymų būta įvairių: „Buvo ir raštu išdėliotų versijų apie Valstybinės kalbos įstatymą, kuriame atsispindėtų ir institucinė sąrangą, tačiau nebuvo drįsta prieiti iki normalių svarstymų. O ministerija ir aš pats, matydamas visą problematiką, akivaizdu, kad galima daryti ką nori iki kol įstatymas nebus peržiūrėtas ir pakeistas. Šiuo klausimu visada bus daug nuomonių ir interpretacijų. Jeigu norima pokyčių, viskas atsiremia į įstatymus, kuriuos inspekcija turi vykdyti ir kartais apie tą vykdymą yra daug viešo triukšmo, nors realybėje niekas nėra nubaustas.“
S.Kairys pabrėžė, kad šios kadencijos metu jis buvo išsidėliojęs visus prioritetus, ir Kalbos inspekcijos panaikinimas nebuvo vienas jų.
