Ši paroda – tai asmeniškas menininko grįžimas prie poetinių šaknų, santykio su poezija ir poetiškumu įprasminimas. Parodoje pristatomą nepublikuotos poezijos projektą sudaro daugiau nei šimtas dvidešimt eilėraščių, atkeliavusių iš skirtingų menininko gyvenimo laikotarpių bei vietų. Parodoje taip pat bus rodomi menininko filmai bei kitų kūrėjų garso kūriniai, kuriuos atrinko pats J. Mekas.
Iki atidarymo likus mažiau nei savaitei, parodos organizatoriai kviečia susipažinti su Jono Meko laišku, pristatančiu parodos idėją, kurį menininkas Rupert komandai išsiuntė 2018 m. pabaigoje.
Nors aš ir nutariau šį savo ankstyviausios „poezijos“ „galerinį“ rinkinį pavadinti pirmuoju sąsiuviniu, tikrumoje jis yra antrasis sąsiuvinis. Ankstyvesniuosius eilėraščius laikas išbarstė po laiko dulkes. Pirmam sąsiuviny buvo dvidešimt ar trisdešimt ankstyvesniausių – 1935–37 metų – eilėraščių. Bet nors jis ir nebeegzistuoja, tas sąsiuvinis pakeitė mano gyvenimą. Atsitiko šitaip. Aš jį visados nešiojaus kartu, tarp kitų pradžios mokyklos knygų, slėpdamas jį nuo visų. Bet atsitiko taip, kad tais metais Šernienė, mūsų mokytoja, nutarė atsivežti iš Biržų savo giminaitę, kuri irgi buvo tam pačiam skyriuje. Neprisimenu jos vardo, bet ji buvo jau daugiau „pasaulio“ mačiusi, ji buvo iš „miesto“, ir jai viskas buvo įdomiau negu kai kuriems iš mūsų. Nežinau kaip, bet ji pastebėjo, kad aš slėpiau vieną sąsiuvinį nuo kitų. Tai per vieną pertrauką, kai aš žaidžiau lauke su kitais, ji ištraukė tą sąsiuvinį ir parodė Šernienei. Pertrauka pasibaigė, pamoka prasidėjo, ir aš staiga turėjau siurprizą. Šernienė parodė tą sąsiuvinį visai klasei, iškėlus, ir pradėjo skaityti mano eilėraščius. Jai tai buvo irgi siurprizas. Staiga aš buvau viešai paskelbtas poetu! Sunku man dabar jums pasakyti, kaip tas įvykis pakeitė visą mano gyvenimą. Ir kiti klasiokai dabar pradėjo žiūrėti į mane kitaip. Turiu pridėti, kad aš tais metais buvau labai menkos sveikatos, buvau labai išdžiūvęs ir nuošalus. Bet dabar aš buvau staiga įmestas į dėmesio centrą... Taip prasidėjo mano gyvenimas poezijoje.
Šita Pirmojo Sąsiuvinio antroji versija prasideda kur pirmoji versija pasibaigė. Į jį sudėjau kas yra išlikę iš to laikotarpio ir kas, dėl vienos ar kitos priežasties, neįėjo į kitus rinkinius. Kai Justė Jonutytė, šios ekspozicijos kuratorė, pakvietė mane duoti ką nors naujo, pagalvojau, kad kodėl nepanaudoti šios progos pasidalinti su visais, kuriems būtų įdomi „poeto“ pradžia – su kuo nors „seno“, su pirmuoju išlikusiu savo „poezijos" sąsiuviniu. Taip gimė ši ekspozicija.
Apie „iliustracijas“: jos nėra iliustracijos bet dalis ekspozicijos turinio. Netiesioginiai, jos prideda trečią dimensiją turiniui. Pastebėsite, kad aš vengiau originalių, „tobulų“ versijų, bet pasirinkau, taip kaip ši ankstyvoji poezija, pusiau išblukusių, iš blogų laikraštinių reprodukcijų, dulkinas versijas. Visus autorius, žinomus ir nežinomus, atsiprašau užu šią poetinę laisvę, esu visiems labai dėkingas už tuos vaizdus. Galiu šią ekspoziciją pavadinti ir dulkinos poezijos ekspozicija... Matysit viską, skaitysit pro laiku apneštus akinius, kur reikia daugiau įdėti savęs, ir pamiršti kas kažkada buvo. Dabar esate, esame jau kitoj realybėj. Dabarties taške, kur viskas prasideda iš naujo.
Jonas Mekas
2018 m. gruodžio 3 d.
Kuratorių komentaras:
Parodai „Rupert“ meno centre J. Mekas pradėjo ruoštis 2018 m. kovo mėn., po susitikimo su „Rupert“ komanda Niujorke. Šis laiškas buvo išsiųstas praeitų metų gruodį, menininkui pabaigus pirminę eilėraščių atranką parodai bei tikintis netrukus pradėti rinkti iliustracijas. Po mėnesio J. Mekui netikėtai išėjus ir nespėjus užbaigti parodos paruošiamųjų darbų, tam tikri parodos elementai minimi laiške taip ir liko neįgyvendinti. Tačiau šis J. Meko laiškas išliko svarbiu dokumentu, atspindinčiu pradinę menininko parodos skirtos poezijai viziją.
Neužbaigti pasiruošimo darbai tapo iššūkiu pasipildžiusiai parodos kuratorių ir architektų komandai (kuratoriai: Justė Jonutytė, Kotryna Markevičiūtė, Yates Norton, architektai: Ona Lozuraitytė ir Petras Išora).
Parodoje „Leiskite man svajoti utopijas“ pristatydami šį neužbaigtą menininko asmeninį projektą siekiame žiūrovus supažindinti su J. Meko asmeninių „utopijų“ pripildytu poetiniu pasauliu ir tuo pačiu pristatyti Lietuvos jaunosios kartos menininkų, meno ir kino tyrinėtojų, architektų, poetų, rašytojų, istorikų ir kuratorių žvilgsnį į J. Meko kūrybinį palikimą.
Paroda „Jonas Mekas: Leiskite man svajoti utopijas“ meno centre „Rupert“ (Vaidilutės g, 79, Vilnius) veiks iki liepos 21 d.