Keliami kultūros tarptautiškumo politikos uždaviniai – pirma, skatinti kūrėjų ir kultūros srities specialistų tarptautinį mobilumą; antra, sudaryti sąlygas Lietuvos ir užsienio kultūros organizacijų bendradarbiavimui – kultūros sklaidai, mainams, bendrai veiklai su užsienio partneriais; trečia, tikslingai tarptautiniu mastu pristatyti kultūros ir kūrybinį potencialą. Šių uždavinių įgyvendinimas turėtų prisidėti prie kūrėjų ir kultūros srities specialistų profesinės kompetencijos tobulinimo, auditorijų plėtros, taip pat ir skaitmeninėje erdvėje, kultūros ir kūrybinio potencialo žinomumo ir autoriteto stiprinimo tarptautiniu mastu. Kryptingesnis kultūros tarptautiškumo politikos nuostatų įgyvendinimas turėtų paskatinti kūrybinių produktų ir kultūros paslaugų įvairovę ir konkurencingumą, prisidėti prie atviros ir dinamiškos, gebančios veikti nuolat kintančiame pasaulyje visuomenės kūrimo.
Dokumente greta kultūrinių yra apibrėžiamos ir socialinės, ekonominės, diplomatinės kultūros tarptautiškumo vertės, kurių tolygus plėtojimas ir jų sąsajų integruotas koordinavimas su Užsienio reikalų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Vyriausybės kanceliarija turėtų padėti efektyviau panaudoti kultūros ir kūrybinį potencialą valstybės užsienio bei ekonomikos ir inovacijų politikos srityse.
Kultūros tarptautiškumo politikos koncepcijos nuostatos įgyvendinamos naujuose rengiamuose kultūros srities strateginiuose dokumentuose, kultūros ministro valdymo sričių įstaigų, įstaigų prie Kultūros ministerijos strateginiuose ir Kultūros ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų metiniuose veiklos planuose, kultūros atašė veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose.
Su visu dokumentu galite susipažinti čia.
