Kaip BNS sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras, antradienį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patvirtino sprendimą, kartu nustatydama skvero vertingąsias savybes.
„Priimtas sprendimas suteikti apsaugą skverui, kuris yra tarp Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių. Vertinimo taryba nusprendė nustatyti vertingąsias savybes, tų savybių sąrašas ne toks jau mažas. Svarbiausi yra planavimo sprendiniai – takų tinklas, reljefas, kuris eina terasomis, kad būtų išsaugotas, akmeninės sienutės ir akmeniniai laiptai, pati išplanavimo kompozicija“, – teigė V.Bezaras.
Anot jo, taip pat apsispręsta dėl želdinių, kuriuos bus privaloma saugoti, o kuriuos būtų galima šalinti.
„Beveik viskas iš tų elementų, kurie kuria kompoziciją, prašoma išsaugoti. Bet ten yra daug savaiminių medžių, netgi invazinių rūšių – į tai nekreipiama dėmesio. Taip pat nustatyta, kad vertybės reikšmingumo lygmuo yra regioninis. Tai reiškia, kad jei ir bus kokių nors vertingųjų savybių keitimas, tai darys Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba, o ne savivaldybės“, – pridūrė KPD vadovas.
Skveras atlikus smulkius pataisymus į registrą turėtų būti įtrauktas kitą savaitę.
S.Kairys: sprendimas saugoti P.Cvirkos skverą turėtų nuraminti dalį visuomenės
Paveldosaugininkų sprendimas įtraukti sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos skverą į saugomų kultūros vertybių registrą turėtų nuraminti dalį visuomenės, sako kultūros ministras Simonas Kairys.
„Pirmiausia, tai yra labai pozityvu, kad šis skveras yra, jau dabar labai aišku, saugomas valstybės, kaip paveldo objektas. Tai turėtų nuraminti dalį visuomenės, kalbant apie patį paminklą ir jo teisinės apsaugos atšaukimą, kaip paveldo objektui. Tai, turbūt, šiek tiek nuramins ir garantuos, kad ši vieta išliks tikrai visuomenės poreikiams, nebus kažkaip užstatyta, parduota ir panašiai“, – sakė S.Kairys.
Jo teigimu, ministerijai skveras rūpės „tiek, kiek atitiks paveldo reikalavimus“, o dėl pačios vizijos, kaip skveras turėtų būti vystomas, turėtų apsispręsti savivaldybė.
S.Kairys sako, jog pritartų bet kokiai idėjai, bet jų realizavimui pirmiausia reikia „išspręsti ideologinio monumento klausimą“, turėdamas omenyje P.Cvirkos paminklo nukėlimą.
Rugpjūčio pabaigoje Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų taryba išbraukė dešimtmečius diskusijų kėlusį paminklą sovietmečio rašytojui ir politiniam veikėjui P.Cvirkai iš kultūros vertybių registro. Paminklo nukėlimui pritarė ir sostinės taryba, jį Vilniaus valdžia tikisi nukelti dar šiemet ir vėliau perduoti Nacionaliniam muziejui.
Nesutarimai kilo dėl P.Cvirkos vaidmens – paminklo nuėmimo šalininkai akcentuoja jo kolaboravimą su sovietų valdžia ir prisidėjimą prie kitų to meto rašytojų represijų. Besipriešinantys nukėlimui tikina, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P.Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.