Pernai Registrų centre buvo įregistruota daugiau kaip 12 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų. Rinkdama iš šio didelio skaičiaus inspekcijos sudaryta komisija atsisakė klubų, centrų, bendruomenių, draugijų, atstovybių, asociacijų, federacijų, sąjungų, bendrijų, viešųjų įstaigų pavadinimų ir tų, kurie sudaryti su dirbtiniais žodžiais, skaičiais, vietovardžiais ar asmenvardžiais. Tarp nugalėtojų nepateko įmonės, apie kurių veiklą nepavyko rasti reikiamos informacijos.
Konkurso laureačių įmonių veikla įvairi: reklamos kūrimas, ikimokyklinis ugdymas, mediacijos ir psichoterapijos paslaugos, švenčių organizavimas, prekyba bitininkystės reikmenimis, juvelyrika, keramikos dirbinių studija, medienos gaminiai, fotografija ir vaizdo įrašai, elektroninė parduotuvė, skrydžiai oro balionu, vaikų užimtumo studija, maisto produktų prekyba, įrangos nuoma ir vidaus apdaila, buhalterinė apskaita, miškininkystė, šildymo, vėsinimo, vėdinimo sistemų įrengimas, buriavimo kursai, vyresnio amžiaus žmonių priežiūra ir slauga.
Valstybinė kalbos inspekcija išrinko šiuos pernai įregistruotus įmonių pavadinimus: „Atradimų skrynia“, „Jūra laše“, „Katės akis“, „Namisėda“, „Rimtas dėdė“, „Spyglenė“, „Vėjo pamušalai“, „Vienas namuose“, „Žiniukų mokyklėlė“ iš Vilniaus, „Dailidė genys“ iš Kauno, „Antaninis obuolys“, „Pasaka delnuos“ iš Klaipėdos r., „Padangių nuotykiai“ iš Kauno r., „Šildau šaldau“ iš Kaišiadorių r., „Bitės batai“ iš Panevėžio, „Ant saldžių debesų“, „Kaip gerai“ iš Kėdainių, „Broliai moliai“ iš Šakių, „Minties pirkliai“ iš Raseinių, „Pilnas šaukštas“ iš Utenos, „Skaičių kelionė“ iš Alytaus, „Sotukai“ iš Kelmės.
Konkurso laureatus sveikino kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, verslininkas Ignas Staškevičius, konkurso sumanytojas, buvęs inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas.
Portalo delfi.lt lankytojai buvo pakviesti rinkti vieną iš 22 pavadinimų, rinkimus laimėjusiai įmonei „Rimtas dėdė“ apdovanojamą įteikė šio portalo atstovai.
Įmonės pavadinimai naudojami dokumentuose, antspauduose, iškabose, reklamoje, viešuosiuose užrašuose, prekių aprašuose, etiketėse, todėl labai svarbu, kad jis būtų suprantamas, taisyklingas, pageidautina ‒ nesunkiai ištariamas ir įsimenamas.
Valstybinės kalbos inspekcijos teigimu, kartais pradedantieji verslininkai nuogąstauja, kad jų pavadinimo nesupras užsieniečiai, bet pamiršta, kad didžioji dalis pirkėjų ir užsakovų bus Lietuvoje, jiems įmonių vardai užsienio kalbomis dažnai būna iš viso nesuprantami. Nuo pavadinimo prasideda įmonės veikla, tai labai glaudžiai susiję, todėl vardą reikia rinktis labai atsakingai, o gražus lietuviškas pavadinimas garsina pačią įmonę ir Lietuvą.
