Palestinietė apkabina savo dukterėčios kūną
Metų nuotrauka, 2024
Autorius: Mohammedas Salemas
Agentūra: „Reuters“
Šiemet „World Press Photo“ konkurso tarptautinė komisija geriausia metų nuotrauka išrinko naujienų agentūros „Reuters“ reporterio ir fotožurnalisto Gazos Ruože užfiksuotą kadrą – „Palestinietė apkabina savo dukterėčios kūną“.
Jame užfiksuota 36-erių Inas Abu Maamar dėvi paprastą mėlyną drabužį ir garstyčių rudos spalvos galvos apdangalą, papuoštą iškilių mazgų raštu. Jos rankos supa ant kelių gulintį mažą, susmukusį kūną dengiamą apsiausto. Moteris susigūžusi, tarsi norėtų, kad jos penkiametės dukterėčios Sally kūnas atgytų ir ji dar kartą galėtų pasėdėti tetai ant kelių.
Ją kartu su kitais keturiais šeimos nariais pražudė į jų namus smogusi Izraelio pajėgų raketa.
M.Salemas šią nuotrauką padarė praėjus savaitei po „Hamas“ kovotojų išpuolio Izraelyje, kuris įžiebė naują konfliktą Gazos Ruože. Nuotraukoje matoma moteris su šeima gyveno Chan Juniso mieste, į kurį pirmosiomis karo dienomis Izraelio vadovybė dėl saugumo nurodė evakuotis anklavo gyventojams.
Tačiau, tokie leidiniai kaip „The Guardian“ ir „Al Jazeera“, spalio viduryje jau skelbė, kad Izraelio pajėgos smūgiais iš oro smarkiai atakuoja pietinį Chan Juniso miestą.
Dauguma iš žuvusiųjų buvo tie, kurie, sekdami nurodymu evakuotis, paliko Gazą vos prieš kelias dienas.
Konkurso komisija pažymėjo, kad svarbiausią konkurso apdovanojimą laimėjusi nuotrauka buvo „sukurta rūpestingai ir pagarbiai, kartu metaforiškai ir tiesiogine prasme atskleidžiant neįsivaizduojamą netektį“.
Fotografas M.Salemas, šią nuotrauką užfiksavo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai su žmona susilaukė vaiko. Jis pats šį vaizdą apibūdina kaip „stiprų ir liūdną momentą, apibendrinantį tai, kas vyko Gazos Ruože“. Šiuo metu fotografas tebėra Gazos Ruože, kur toliau agentūrai „Reuters“ rengia tebesitęsiančio karo reportažus.
Žurnalistų apsaugos komiteto duomenimis, iki 2024 m. kovo 4 d. Izraelio ir „Hamas“ kare žuvo 94 žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai. Statistika rodo, kad šis karas yra vienas iš daugiausiai žiniasklaidos atstovų aukų pareikalavusių konfliktų.
Smūgis iš oro Mariupolio gimdymo namams
Metų nuotrauka, 2023
Autorius: Jevhenas Maloletka
Agentūra: „Associated Press“
Ukrainiečių fotografo 2022-ųjų kovo 9-ąją padaryta nuotrauka įtaigiai atskleidė karo pradžioje Rusijos surengto brutalaus puolimo rytiniame Ukrainos uostamiestyje – Mariupolyje – siaubą.
Šiame kadre užfiksuota 32 metų Iryna Kalinina, kuri pagimdė negyvą kūdikį Mironą ir po pusvalandžio nuo patirtų sužeidimų mirė pati.
„Man tai akimirka, kurią visuomet noriu pamiršti, bet negaliu. Ši istorija visuomet bus su manimi“, – prieš paskelbiant apie laimėjimą sakė fotografas.
Per savo karjerą J.Maloletka užfiksavo tūkstančius sunkių gyvenimo akimirkų.
2013 m. jis fiksavo įvykius Maidane, dėl kurių protestuotojus išvaikę policininkai sulaužė jam ranką ir sudaužė fotoaparatą. Prasidėjus karui Donbase, jis keliavo fiksuoti įvykių okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose, o 2020 m. sausį tapo antivyriausybinių demonstracijų Kazachstane liudininku.
Netrukus po to, kai 2022-ųjų vasario 24-ąją prasidėjo neišprovokuota Rusijos invazija į Ukrainą, J.Maloletka, AP videožurnalistas ir ukrainietis Mstyslavas Černovas atvyko į Mariupolį.
Mariupolyje jie praleido daugiau nei dvi savaites, kurių metu fiksavo, kaip Rusijos kariuomenė bombarduoja miestą, jo ligonines ir kitus civilinius objektus. Naujienų agentūros AP atliktas tyrimas parodė, kad 2022 m. kovo 16-ąją subombardavus Mariupolio teatrą, kuris buvo naudojamas kaip slėptuvė nuo bombų, galėjo žūti iki 600 žmonių.
J.Maloletka ir M.Černovas buvo vieninteliai Mariupolyje likę tarptautiniai žurnalistai, kol galiausiai jiems, rizikuojant gyvybe, pavyko ištrūkti.
Tačiau, pasak fotografo, jiedu manė, kad svarbiau už pavojų buvo likti Mariupolyje ir rinkti žmonių pasakojimus, emocijas ir parodyti tai visam pasauliui.
„Jevhenas Maloletka nepaprastai sunkiomis aplinkybėmis padarė vieną garsiausių Rusijos karo Ukrainoje atvaizdų“, – paskelbus 2023 m. konkurso nugalėtojus kalbėjo AP vyresnioji viceprezidentė ir vykdomoji redaktorė Julie Pace.
Pačiam J.Maloletkai atrodė labai svarbu, kad būtent Ukrainos fotografas laimėjo konkursą, parodydamas Rusijos pajėgų prieš civilius Ukrainoje vykdomus žiaurius nusikaltimus: „Svarbu, kad visos nuotraukos, kurias padarėme Mariupolyje, taptų karo nusikaltimų prieš ukrainiečius įrodymu.“
Anot pranešimų, praeitų metų konkurso komisijai neteko ilgai sukti galvos, kuriai nuotraukai skirti reikšmingiausią apdovanojimą.
„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad ji turi laimėti. Visi komisijos nariai tai sakė nuo pat pradžių... O kodėl? Todėl kad ji išties parodo, kaip karas ir ypač, šiuo atveju, karas Ukrainoje, paveikia ne tik vieną kartą, bet ir kartų kartas“, – anksčiau pažymėjo konkurso vykdomoji direktorė Joumana El Zein Khoury.
2023 metais J.Maloletka taip pat tapo Rytų Europos laisvosios spaudos apdovanojimo laimėtoju ir Pulitzerio premijos laureatu.
Skaitykite 15min žurnalistės interviu su J.Maloletka – Interviu su „World Press Photo 2023“ nugalėtoju – apie dienas Mariupolyje, kaltės jausmą ir bandymus jį diskredituoti
Kamloopso čiabuvių internatinė mokykla
Metų nuotrauka, 2022
Autorius: Amber Bracken
Redakcija: „The New York Times“
Oranžinės ant kryžių pakabintos suknelės – šiurpą keliantis vaizdas, už kurį 2022 m. geriausio metų kadro apdovanojimą pelnė kanadiečių fotografė Amber Bracken, tuo metu rengusi reportažą įtakingam leidiniui „The New York Times“. Verta atkreipti dėmesį, kad tai pirmoji tokį apdovanojimą pelniusi nuotrauka konkurso istorijoje, kurioje nėra vaizduojamas žmogus.
Šie drabužiai kabo ne šiaip sau. Tai memorialas, skirtas Kamloopso indėnų internatinės mokyklos mokiniams, kurie žuvo, vietinei valdžiai siekiant asimiliuoti vietinių vaikus Britų Kolumbijos valstijoje, Kanadoje.
Fotografė nuotrauką padarė 2021 m. birželį, po to, kai gegužę buvusios mokyklos vietoje aptikta net 215 nepažymėtų kapų. Tai buvo pirmasis iš daugelio panašių atradimų visoje šalyje.
„Tai vaizdas, kuris įsirėžia į atmintį, sukelia tam tikrą jausminę reakciją“, – prieš dviejus metus nuotrauką įvertino tarptautinės „World Press Photo“ konkurso komisijos pirmininkė Rena Effendi.
„Šioje nuotraukoje beveik galiu išgirsti tylą – nebylų sąskaitų suvedimą su visuotinės kolonizacijos istorija, ne tik Kanados, bet ir viso pasaulio“, – sakė ji.
Tradicija kabinti raudonas sukneles prasidėjo Vinipege, Manitobos provincijoje, 2011-aisiais. Sukneles kabinta, siekiant duoti vizualų atsaką neproporcingo masto smurtui, su kuriuo susidūrė čiabuvių kilmės moterys.
Vėliau pradėti kabinti ir oranžinės spalvos marškiniai, taip primenant kančias, kurias vaikams sukėlė Kanados internatinių mokyklų sistema.
1890 m. įsteigta Kamploopso čiabuvių internatinė mokykla tapo didžiausiu šios sistemos sraigteliu ir visam laikui užvėrė duris 1978-aisiais.
Tokios mokyklos šalyje pradėjo veikti XIX a., vykdant įvairių čiabuvių bendruomenių asimiliavimo į vakarietišką, daugiausia krikščionišką kultūrą, politiką.
Mokiniai būdavo atskirti nuo savo namų ir tėvų, dažnai prievarta, ir dažnai jiems buvo draudžiama bendrauti gimtąja kalba. Be to, jiems būdavo trumpai nukerpami plaukai, jie turėjo dėvėti uniformas, o ne tradicinius drabužius, vietoje savų vardų jiems buvo suteikti europietiški krikščioniški vardai. Neretai jie buvo fiziškai, o kartais ir seksualiai išnaudojami.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Beverley McLachlin konstatavo, kad Kanada naudojo šias institucijas kultūriniam genocidui vykdyti.
Iki 1996 m., kai buvo uždaryta paskutinė internatinė mokykla, pro jos duris įžengė apie 150 tūkst. vaikų. 2009 m. sudaryta „Tiesos ir susitaikymo“ komisija padarė išvadą, kad mažiausiai 4 100 mokinių šioje mokyklose mirė dėl netinkamo elgesio, nepriežiūros, ligų ar nelaimingų atsitikimų.
Nuotraukos autorė viename iš interviu pažymėjo, kad kryžius ant stačios kalvos prie judraus kelio Kamloopse pastatė du vietiniai, norėdami prisidėti prie to, kad tie vaikai būtų matomi.
„Aš iš karto sureagavau į vizualinį simbolizmą, kurį jie sukūrė įkūnydami vaikus su tais mažyčiais vaikiškais drabužėliais ant kryžių“, – kalbėjo A.Bracken.
Fotografė pasakojo, kad ją vieną vakarą į kalną palydėjo bendruomenės sargas.
„Buvo niūru ir lijo... Iki tos akimirkos, kai užlipome ant to nedidelio pylimo. Tada vakaro šviesa prasiskverbė pro debesis ir viską puikiai apšvietė, o virš slėnio atsivėrė graži vaivorykštė. Sargas atkreipė dėmesį, kad vaivorykštės pabaiga, regis, dūrė ten, kur buvo aptikti vaikų kapai“, – prisiminė geriausio kadro autorė.
„Tiesą sakant, man neatrodo, kad ją būtų nufotografavęs žmogus. Tai nėra nuotrauka, kuri priklausytų būtent man. Buvo per daug rankų, prisidėjusių prie to, kad ji atsirastų“, – reziumavo ji.
A.Bracken pripažino, kad ši tema yra viena iš jai svarbiausių. Savo nuotraukomis ji toliau analizuoja, kaip internatinių mokyklų traumos veikia jaunus žmones, nors jiems jų niekada neteko lankyti, taip pat ją domina iš kartos į kartą perduodami išgijimo nuo trauminės patirties procesai.
Dėl savo atsidavimo fotožurnalistikai 2021 m. fotografė buvo suimta, kai rengė reportažus apie 2020 m. protestus dėl Kanados dujotiekio ir geležinkelių plėtros projektų.
Jos reportažai apie protestus dėl Dakotos dujotiekio tiesimo 2017 m. jai pelnė „World Press Photo“ apdovanojimą šiuolaikinių problemų kategorijoje.
Metų nuotrauka, 2021
Autorius: Mads Nissen
Redakcija: „Politiken“, „Panos Pictures“
Sunku pamiršti tą jausmą, kai po COVID-19 pandemijos, apkabinai pirmąjį žmogų. Iki tol, ko gero, buvo sunku suvokti, kiek kiekvienam įprastas ir koks reikalingas bet koks fizinis kontaktas su kitu.
Danų fotografas Madsas Nissenas svarbiausią konkurso „World Press Photo“ apdovanojimą pelniusiame kadre sugebėjo užfiksuoti tą, su niekuo nesulyginimą akimirką.
Kadre – San Paule, Brazilijoje, slaugos namuose „Viva Bem“ gyvenanti 85-erių Rosa Luzia Lunardi, kurią apkabina slaugytoja Adriana Silva da Costa Souza.
Tai buvo pirmasis Rozos apkabinimas per penkis mėnesius. Kovo mėn. dėl COVID-19 pandemijos jos slaugos namai buvo uždaryti nuo pasaulio. Milijonai brazilų nebegalėjo lankyti savo vyresnio amžiaus giminaičių.
Įstaigoje dirbantiems slaugytojams buvo nurodyta, kad fizinis kontaktas su pažeidžiamais asmenimis būtų minimalus. Tačiau „Viva Bem“ slaugos namuose kažkam šovė į galvą paprastas išradimas – „apkabinimų užuolaida“.
Rugpjūčio 5 d. padarytoje nuotraukoje matome pirmąjį R.L.Lunardi apsikabinimą beveik po pusmečio, praleisto be jokio fizinio kontakto.
Ši skaidraus plastiko užuolaida, kurios geltoni kraštai susilankstę, primena drugelio sparnus. Kaip ir slaugytojos veidą dengianti kaukė, ji tam tikra prasme teikia apsaugą.
Vyresni nei 70 metų žmonės buvo viena iš grupių, laikomų labiausiai pažeidžiamomis dėl COVID-19. Tačiau tuometinis Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro atmetė teiginius apie pandemijos rimtumą ir viruso keliamą pavojų. Jis nepaisė valstijų lygmeniu priimtų karantino priemonių ir ragino brazilus toliau dirbti, kad nebūtų pakenkta šalies ekonomikai. 2020 metus Brazilija baigė su vienais blogiausių pasaulyje kovos su virusu rezultatais – užregistruota apie 7,7 mln. susirgimų ir 195 tūkst. mirčių.
„Man tai istorija apie viltį ir meilę sunkiausiais laikais. Kai sužinojau apie Brazilijoje vykstančią krizę ir prastą prezidento J.Bolsonaro, kuris nuo pat pradžių nekreipė dėmesio į šį virusą ir vadino jį „mažu gripu“, vadovavimą, tikrai pajutau norą ką nors dėl to padaryti“, – anksčiau nuotrauką komentavo jos autorius M.Nissenas.
2021-ųjų konkurso laimėtoja beveik neišvengiamai pasirinkta nuotrauka, kurioje užfiksuota pandemija: gyvenimas jos sąlygomis, jos keliami sunkumai ir skaudūs padariniai. Būtent tais metais viso pasaulio naujienose dominavo iki tol nežinomas virusas, kuriuo užsikrėtė daugiau nei 700 mln. žmonių. Deja, net 7 mln. pasveikti nepavyko.
„Šis kultinis COVID-19 vaizdas įamžina nepaprastą mūsų visų gyvenimo akimirką bet kuriame pasaulio kampelyje, – kadrą tais metais įvertino komisijos narys Kevinas Wy Lee. – Jame įžvelgiu pažeidžiamumą, mylimus žmones, netektį ir išsiskyrimą, žūtį, bet, kas svarbu, ir išlikimą – visa tai telpa į vieną grafinį vaizdą. Jei ilgai žiūrėsite į paveikslėlį, pamatysite sparnus: skrydžio ir vilties simbolį“.
Fotografas M.Nissenas pažymėjo, kad pagrindinė šio kadro žinutė yra empatija, meilė ir užuojauta. Jo teigimu, nuotrauka tik patvirtina, kad „žmonėms reikia ne tik medicininės priežiūros, bet ir apsikabinti“.
„Tai tikrai, tikrai sunki, niūri situacija, ir tada į tą siaubą, į tą kančią, ši nuotrauka taip pat įneša šiek tiek šviesos, – nuotoliu vykusios apdovanojimų ceremonijos metu kalbėjo nuotraukos autorius.
M.Nissenas pabrėžė, kad vilties suteikimas ir buvo pagrindinis šio kadro tikslas: „Kaip fotografai turėtume fotografuoti ne tik problemas, bet ir jų sprendimus.“
2015 m. jo daryta dviejų homoseksualų Sankt Peterburge nuotrauka iš serijos apie homofobiją Rusijoje taip pat pelnė „World Press Photo“ konkurso metų nuotraukos apdovanojimą.
Tiesioginis balsas
Metų nuotrauka, 2020
Autorius: Yasuyoshi Chiba
Redakcija: „Agence-France Presse“
Įvykiai iš geografiškai ir emociškai tolimų pasaulio šalių nedažnai atsiduria pirmuosiuose naujienų puslapiuose. Tačiau 2020 m. „World Press Photo“ komisija metų nuotraukos apdovanojimą paskyrė japonų fotografui Yasuyoshi Chibai už dokumentuotą momentą iš Sudane įsiplieskusio sukilimo metu surengto protesto.
Nuotraukoje matomas neįvardintas jaunuolis, kuris, Chartume dingus elektrai, apšviečiamas tik mobiliųjų telefonų, deklamuoja protesto poeziją, o tuo metu kiti demonstrantai skanduoja šūkius, kuriais reikalauja valdžios pasikeitimo.
„Buvo visiškai tamsu. Tada tamsoje žmonės ėmė netikėtai ploti, – apie tai, kaip padarė nuotrauką, pasakojo Y.Chiba. – Žmonės laikė mobiliuosius telefonus, kad apšviestų centre stovintį jaunuolį. Jis improvizuotai deklamavo žinomą protesto eilėraštį.“
„Tarp jo įkvėpimų minia šaukė „thawra“, kas arabiškai reiškia revoliuciją. Jo veido išraiška ir balsas mane sužavėjo, negalėjau nustoti į jį žiūrėti ir užfiksavau šią akimirką“, – pridūrė fotografas.
Protestai Sudane prasidėjo 2018 m. gruodžio mėn. ir greitai išplito po visą šalį. Iki 2019 m. balandžio mėn. protestuotojai surengė sėdimąjį streiką netoli kariuomenės būstinės sostinėje Chartume ir reikalavo nutraukti 30 metų trukusį diktatoriaus Omaro al Bashiro valdymą.
Balandžio 11 d. per karinį perversmą O.al Bashiras buvo nušalintas nuo pareigų ir sudaryta laikinoji karinė vyriausybė. Protestai tęsėsi, reikalaujant, kad valdžia būtų perduota civilinėms grupėms. Birželio 3 d. vyriausybės pajėgos pradėjo šaudyti į neginkluotus protestuotojus.
Susirėmimų metu žuvo dešimtys žmonių, dar daugiau patyrė nevaldomą smurtą. Po trijų dienų Afrikos Sąjunga sustabdė Sudano narystę organizacijoje, tarptautiniu mastu pasmerkus šį išpuolį.
Tuo tarpu vietos valdžia siekė numalšinti protestus apribodama elektros energijos tiekimą ir išjungdama internetą. Tačiau įniršusių žmonių sustabdyti nepavyko. Protestuotojai bendravo trumposiomis žinutėmis, žodžiu ir megafonais, o pasipriešinimas karinei valdžiai tęsėsi.
Nepaisant dar vieno griežto birželio 30 d. įvykusio susidorojimo, demokratinį judėjimą palaikantiems asmenims galiausiai pavyko pasirašyti valdžios pasidalijimo susitarimą su kariuomene rugpjūčio 17 d.
Konkurso komisija teigė, kad ši nuotrauka buvo pasirinkta dėl savo „poetiškumo“ ir sugebėjimo atskleisti jaunimo ir meno galią. Tuometinis jos pirmininkas Lekgetho Makola teigė, kad nepaisant to, jog nuotrauka daryta konflikto metu, ji „įkvepia žmones“.
„Mes matome šį jauną žmogų, kuris nešaudo, nemėto akmenų, bet deklamuoja eilėraštį, – kalbėjo jis. – Jis tarsi priima situaciją, bet taip pat išreiškia viltį.“
Pats fotografas, kalbėdamas apie savo nuotrauką, prisiminė, kad tai buvo vienintelis taikus protestas, kuriame dalyvavo savo komandiruotės Sudane metu: „Jaučiau jų nenugalimą solidarumą kaip degančias žarijas, kurios lieka vėl įsiliepsnoti.“
Y.Chiba taip pat pelnė „World Press Photo“ pirmos vietos apdovanojimus kategorijoje „Žmonės naujienose“ 2009 m. ir 2012 m.
„World press photo“ paroda atvira lankytojams bus nuo lapkričio 15 d. iki gruodžio 6 d. Vilniuje, „Cyber City“ technologijų miestelyje, adresu Švitrigailos g. 36, Vilnius.
Bilietus įsigyti galite kakava.lt.
Parodos partneriai: Tesonet, Nyderlandų ambasada, kava L'OR, the Baltic thesoby's.
