Kreipimąsi pasirašę Trakų rajono, Klaipėdos, Visagino, Joniškio rajono, Panevėžio, Vilniaus rajono, Elektrėnų ir Alytaus savivaldybių merai jį adresavo prezidentei, Seimo pirmininkei, premjerui, kultūros ministrui, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bei Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkams, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkei.
Jame nurodoma, kad siekis atsigręžti į regionų kultūros plėtrą šiandien teliko tik gražia politine deklaracija, nes visas dėmesys skiriamas šalies sostinei, o tokie festivaliai kaip Žagarės vyšnių festivalis, „Visagino Country“, „Bliuzo naktys“, „Galvė Jazz Fiesta“ ar „Jazz fontanas“, po pirmojo finansavimo etapo negavę paramos, pakimba ant plauko.
Didžiausią nuogąstavimą festivalio „Bliuzo naktys“ prodiuseriui A.Barniškiui kelia ekspertų komisijos įslaptinimas.
Festivalio „Bliuzo naktys“ direktorius ir prodiuseris Algirdas Barniškis patvirtino, jog šiemet po pirmojo Kultūros tarybos konkurso etapo finansavimas „Bliuzo naktims“ nebuvo skirtas. Nors dar liko antrasis etapas, po kurio 2015 m. projektas gavo dalinį finansavimą, anot festivalio direktoriaus, menka paslaptis, jog tuokart išdalinamas krepšelis yra kur kas mažesnis. A.Barniškis pabrėžia, kad antrasis etapas yra sudėtingas ir laiko atžvilgiu – didžiųjų kultūros renginių organizavimas užima daug laiko, o kuo vėliau gaunamos lėšos, tuo sunkiau planuotis darbus.
Nors kiekviena teikta paraiška įvertinama balais, A.Barniškis teigia, jog to toli gražu nepakanka, norint suprasti projekto trūkumus. Tačiau didžiausią nuogąstavimą A.Barniškiui kelia ekspertų komisijos įslaptinimas – nors „Bliuzo naktų“ prodiuseris neabejoja ekspertų kompetencija, argumentas, jog pavardžių atskleidimas galėtų lemti įtakos ekspertams darymą, anot jo, skamba kiek keistai.
Į panašią situaciją šiemet pateko ir festivalis „Visagino Country“. Sulig pirmaisiais Nepriklausomybės metais pradėtas organizuoti renginys, pasak „Visagino Country“ festivalio garbės prezidentės Elenos Čekienės, užsiaugino savo publiką ir tapo viso miesto švente.
2015-uosius metus „Visagino Country“ baigė nuostolingai. Jei finansavimas nebus gautas ir šiemet, E.Čekienė neslepia, jog festivalis, veikiausiai, organizuojamas nebebus.
Tačiau nei 2015 m., nei po 2016 m. pirmojo finansavimo etapo paramos iš Kultūros tarybos projektas negavo. E.Čekienė taip pat tvirtina, jog balų sistemos, norint suprasti sprendimo priežastis, nepakanka, todėl į Lietuvos kultūros tarybą ji paskambino pati. Kitame laido gale išgirstas atsakymas buvo paprastas – ekspertai nusprendė, jog renginys komercinis ir gali išgyventi iš rėmėjų lėšų.
E.Čekienė su tuo nesutinka – pasak jos, renginys yra svarbus miesto regioninei plėtrai, skiria didelį dėmesį socialinę atskirtį patiriančioms grupėms, kurios koncertuose gali lankytis nemokamai, o naujų įmonių Visagine, galinčių paremti festivalį, nėra. Nors projektui skiriamas savivaldybės finansavimas, pernai negauta parama iš Kultūros tarybos sukėlė šoką – E.Čekienė teigia tikrai nesitikėjusi, kad augantis ir stiprėjantis renginys, kuriam nuolat skiriama valstybės parama, jos nebegaus.
2015-uosius metus „Visagino Country“ baigė nuostolingai. Jei finansavimas nebus gautas ir šiemet, E.Čekienė neslepia, jog festivalis, veikiausiai, organizuojamas nebebus.
Vertinant paraiškas, didžiausias dėmesys skiriamas numatomai projekto kultūrinei ir meninei vertei – tad visai natūralu, kad ne kiekvienais metais pavyksta paruošti vienodo lygio projektą, – sakė M.Bundza.
Lietuvos kultūros tarybos vyriausiasis specialistas Mindaugas Bundza, komentuodamas savivaldybių merų pasirašytą kreipimąsi, teigia, jog skiriasi Vilniaus bei kitų Lietuvos miestų ir miestelių kultūros operatorių poreikis.
Pavyzdžiui, pirmajame 2016 m. projektų finansavimo etape, iš 3558 paraiškų daugiau nei pusę – 1869 – pateikė sostinėje registruotos įstaigos ir organizacijos (iš jų finansuoti 689 projektai), o štai iš Klaipėdos buvo sulaukta tik 140 paraiškų (iš jų finansuoti 48 projektai).
Anot M.Bundzos, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tam tikroje vietovėje rengiamus projektus, bet ir į tas iniciatyvas, kurios vyksta ne viename Lietuvos mieste. Iš minėtų 689-ių Vilniuje registruotų įstaigų projektų, daugiau nei pusė jų kultūros sklaidą vykdo visoje Lietuvoje – pradedant teatro trupių ar muzikos atlikėjų gastrolėmis, baigiant įvairios medžiagos ateities projektams rinkimu.
M.Bundza teigė, jog, lyginant su praėjusiais metais, kultūros ir meno projektų finansavimo modelis nėra smarkiai pasikeitęs – projektai finansuojami arba bendrosiose kultūros ir meno srityse (architektūra, dailė, šokis ir t.t.), arba labiau specializuotose kultūros programose (Lietuvos kultūros ir meno pristatymas užsienyje, Skaitymo skatinimo iniciatyvos ir t. t.).
Atlikus neformalią ekspertų duomenų bazėje esančių asmenų apklausą, apie 50 proc. apklaustųjų tvirtino atsisakysiantys būti ekspertais, jeigu jų pavardės bus viešinamos.
„Vertinant paraiškas, didžiausias dėmesys skiriamas numatomai projekto kultūrinei ir meninei vertei – tad visai natūralu, kad ne kiekvienais metais pavyksta paruošti vienodo lygio projektą. Taip pat svarbu prisiminti, jog projektai niekada nėra vertinami izoliuotai nuo kitų pateiktų iniciatyvų“, – sakė M.Bundza.
Anot jo, būtent tokia aplinka leidžia skleistis kultūros ir meno dinamikai, taip pat yra sukuriama galimybė į šią sistemą įsilieti naujoms, dar nematytoms iniciatyvoms.
„Lietuvos kultūros taryba kultūros regionuose klausimą supranta daug plačiau, nei konkrečių projektų finansavimą ar nefinansavimą – kalbame apie bendrą šalies kultūros ir meno finansavimo sistemos administravimo stiprinimą (ekspertinis paraiškų vertinimo procesas, elektroninės paraiškų teikimo sistemos diegimas, laiku pateikiami konkursų rezultatai), kompetentingą, racionalų bei efektyvų lėšų paskirstymą ir t.t.“, – teigė M.Bundza.
Todėl ir dabartinis Kultūros tarybos tikslas – sukurti tokią sistemą, kurioje kultūros ir meno bendruomenėms nereikėtų skirti išteklių galvoti apie biurokratinius dalykus, o šį laiką jos galėtų skirti projektų vystymui, įvairaus tipo bendradarbiavimo stiprinimui, bendruomenių telkimui.
M.Bundza tikino, jog ekspertinis paraiškų vertinimo procesas, apie kurį kalba nemaža dalis projektų teikėjų, yra pernelyg mistifikuotas – Lietuvos kultūros taryba keliskart per metus skelbia viešą konkursą tapti ekspertu, o šiuo metu naują 2 metų kadenciją pradės apie 200 kultūros ir meno bendruomenės atstovų.
Lietuvos kultūros tarybos pasitelkiamų ekspertų anonimiškumas įtvirtintas Tarybos sprendimu, įvertinus kultūros ir meno lauko specifiškumą – toks pats principas taikomas ir Lietuvos mokslo taryboje. Svarbu ir tai, jog atlikus neformalią ekspertų duomenų bazėje esančių asmenų apklausą, apie 50 proc. apklaustųjų tvirtino atsisakysiantys būti ekspertais, jeigu jų pavardės bus viešinamos. Pagrindinis argumentas – galimas spaudimo darymas.
Tačiau M.Bundza teigia, jog Kultūros taryba atsižvelgia į kultūros sektoriaus narių pastabas ir stengiasi sistemą gerinti: „Nuolat svarstome apie visų kultūros ir meno projektų finansavimo sistemos procesų tobulinimą – ekspertinis vertinimas nėra išimtis, ir būtent klausimo kompleksiškumas neleidžia priimti greitų ir iki galo neapgalvotų sprendimų.“
