Kaip teigia Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius, Palangoje atlikti „Birutę“ – sena pirmajai lietuviškai operai neabejingų kultūros ir meno žmonių svajonė. „Tinkamesnės vietos kaip Birutės parkas prie Birutės kalno veikiausiai ir nėra. Net operos siužetas susietas su ta vieta. Simbolinis sutapimas – Valstybės diena. Visos aplinkybės susiklostė neįtikėtinai palankiai“, – sako V. Rekašius.
Kompozitoriaus Miko Petrausko opera „Birutė“ – pirmasis lietuviškas šio žanro kūrinys.
Jį kompozitorius rašė pagal Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio dviejų veiksmų to paties pavadinimo melodramą. Siužetui dramaturgas pasirinko žinomą istorinę legendą apie Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės susitikimą Palangoje. Operoje vaizduojamas lietuvių kovų prieš grobuonišką kryžiuočių ordiną XIV a. epizodas. Ordino komtūro pasiuntiniai, grasindami ugnimi ir kalaviju, nori prievarta išsivesti į Marienburgą Palangos tėvūno dukterį Birutę. Jos ginti stoja ne tik broliai, bet ir visi kaimynai. Į Palangą atvyksta kunigaikštis Kęstutis. Jis susižavi Birute. Neabejinga kunigaikščiui ir Birutė, tačiau jų meilei trukdo Krivis. Pagaliau Senasis vaidila išsiaiškina, jog santuokai kliūčių nėra – Birutė dar neįšventinta vaidilute. Operos finale – šaunios pabaigtuvės, baigiamasis choras šlovina visų etninių sričių lietuvių vienybe garsėjančią valstybę. „Birutės“ muzika nesudėtinga, tačiau nuoširdi, melodinga, juntama lietuviško folkloro įtaka.
Operos partitūra neišliko, o M. Petrausko parengtas ir 1928 m. JAV išleistas klavyras tebėra vienintelis šaltinis kūriniui pažinti. Kompozitorius įžangoje nurodo: „kaip jaunose dienose ją parašiau, tokią ją ir išleidžiu“. Naują operos orkestruotę sukūrė kompozitorius Teisutis Makačinas.
„Birutės“ premjera įvyko 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto salėje (dabartinė Lietuvos nacionalinė filharmonija). Ši diena – lietuvių nacionalinės operos gimimo diena. Vėliau „Birutė“ buvo pastatyta Čikagoje, Brukline, Bostone ir kitur. Tačiau bene svarbiausias (po 1906 m.) istoriškai buvo Vilniuje surengtas pirmojo viešo Palangos vaidinimo dešimtmečio minėjimas 1909 metais, kai buvo suvaidinta „Amerika pirtyje“ ir „Birutė“.
Ir vėliau „Birutė“ nebuvo užmiršta: Vilniuje surengti jos pastatymo 50-mečio, 70-mečio minėjimai, 50-mečio proga Amerikos lietuviai ją transliavo per radiją.
Praėjus 100 metų – 2006 m. lapkričio 6 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje vėl skambėjo M. Petrausko ir G. Landsbergio-Žemkalnio „Birutė“ (orkestruota T. Makačino).
2007 m. vasarą „Birutė“ pakartota Pažaislio festivalyje Žemaitkiemyje, o 2008 m. – Biržuose. Tais pačiais metais visuomenei buvo pristatyta pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ kompaktinė plokštelė.
Prasminga, kad Palangai tapus 2013 metų Lietuvos kultūros sostine, „Birutė“ atkeliauja į istorinę veiksmo vietą. Miesto šeimininkai didžiuojasi, kad visuomenei bus suteikta galimybė išgirsti taip retai atliekamą pirmąją nacionalinę operą. Spektaklyje švytės Lietuvos muzikos ir teatro žvaigždės: solistai – Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Audrius Rubežius (tenoras), Giedrius Žalys (baritonas), Giedrius Prunskus (baritonas), Andrius Apinis (tenoras); aktoriai – Ferdinandas Jakšys, Vytautas Anužis, Aleksas Kazanavičius, Ramutis Rimeikis; šokėja Edita Stundytė bei Kauno miesto simfoninis orkestras (vadovas Algimantas Treikauskas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Petras Bingelis). Operą diriguos vienas žymiausių Lietuvos dirigentų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretas Modestas Pitrėnas. Veikalo režisierė – prestižinių apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje laimėtoja aktorė Birutė Marcinkevičiūtė-Mar.
Liepos 6 ąją 21 val. Valstybės dienos minėjimo proga – opera „Birutė“, prie Birutės kalno, Birutės parke.
