Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Pirmosios Lietuvos baletmeisterės Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės atminimui – paroda „Spalvos ir šokio paviliota“

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (LTMKM) spalio 26-ąją duris atvers paroda „Spalvos ir šokio paviliota“, skirta pirmosios Lietuvos baletmeisterės, šokio pedagogės ir teatro dailininkės Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės 120-osioms gimimo metinėms. Lankytojai kviečiami susipažinti su asmenybe, padariusia didelę įtaką Lietuvos šokio kultūrai ir scenografijai.
Olga Dubeneckienė-Kalpokienė, 1930 m.
Olga Dubeneckienė-Kalpokienė, 1930 m. / LTMKM nuotr.

1891 m. gegužes 30 d. Sankt Peterburge gimusi menininkė tapybos mokėsi privačiose dailininkų Levo Dmitrijevo-Kavkazskio, Boriso Anisfeldo, Franco Rubo dirbtuvėse, šokio meną studijavo garsios rusų primabalerinos Olgos Preobraženskajos, baletmeisterio Boriso Romanovo, šokėjų Ivano ir Aleksandro Čekryginų studijose, vaidino Vsevolodo Mejerholdo ir Nikolajaus Jevreinovo spektakliuose.

1919 m. su vyru architektu Vladimiru Dubeneckiu atvyko į Kauną, kur aktyviai įsijungė į laikinosios sostinės kultūrinį gyvenimą. Olga Dubeneckienė šoko Kaune rengtuose koncertuose, dainininkų, rašytojų, aktorių vakaruose, dalyvavo „Vilkolakio“ teatro vaidinimuose, su operos soliste Adele Galauniene surengė Plastikos ir estetikos šokių kursus.

Organizatorių nuotr./Parodos eksponatas
LTMKM nuotr./Parodos eksponatas

Olga Dubeneckienė buvo viena pirmųjų Valstybės teatro choreografių – ji sukūrė šokius beveik visoms 1921–1924 metais statytoms operoms. 1921 m. įsteigė pirmąją lietuvių baleto studiją, išugdė tokius talentingus baleto šokėjus kaip Bronius Kelbauskas, Jadvyga Jovaišaitė, Marija Juozapaitytė ir kt. Nuo XX a. trečiojo dešimtmečio vidurio Valstybės teatre ji dirbo kostiumų dailininke, vėliau – scenografe.

Olga Dubeneckienė-Kalpokienė XX a. I pusės kultūriniame gyvenime dalyvavo ne tik kaip aktyvi ir įvairiapusė kūrėja – ji buvo ir antrojo savo vyro dailininko Petro Kalpoko įkvėpėja, pozavo ne vienam jo paveikslui kaip amazonė, bakchantė ar tiesiog graži, stipri moteris, kūrė intelektualios, savarankiškos, visavertės kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo dalyvės įvaizdį.

Parodoje eksponuojami kūriniai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos literatūros ir meno archyvo rinkinių. Tai scenografijos eskizai, piešiniai, portretai, fotografijos, kostiumai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos