Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Po antisemitizmo skandalo: „Documentai“ laikinai vadovaus naujas direktorius

Po prestižinės parodos „Documenta“ vadovės Sabinos Schormann atsistatydinimo dėl kilusio antisemitizmo skandalo, naujuoju vadovu paskirtas Alexanderis Farenholtzas, praneša „Deutsche Welle“.
Alexanderis Farenholtzas
Alexanderis Farenholtzas / Vida Press nuotr.

Farenholtzas iš karto perims generalinio direktoriaus pareigas, o jo kadencija baigsis rugsėjį.

Nuo 2002 m. jis ėjo Vokietijos federalinio kultūros fondo administracijos direktoriaus pareigas.

Kaip 15min rašė anksčiau, kas penkerius metus ramų Vokietijos Kaselio miestą meno pasaulio centru paverčiančią „Documenta“, kur demonstruojami daugiau nei 1 500 dalyvių darbai, pirmą kartą nuo jos pradžios 1955-aisiais kuruoja kolektyvas iš Indonezijos „Ruangrupa“.

Tačiau šeštadienį jos stebėtojų taryba išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl „aiškiai antisemitinio“ turinio ir pareiškė, kad su generaline direktore S.Schormann buvo pasiektas susitarimas „nutraukti (jos) sutartį“.

Praėjus dviem dienoms po mugės atidarymo visuomenei, vienas iš parodoje eksponuojamų Indonezijos meno grupės „Taring Padi“ darbų sulaukė griežtos kritikos. Vokietijos vyriausybės ir žydų grupių teigimu, kai kuriais šiame darbe vaizduojamais dalykais nueita per toli.

Tame darbe pavaizduota kiaulė, dėvinti šalmą su užrašu „Mossad“, Izraelio žvalgybos agentūros pavadinimu, ir vyras su peisais, dažnai siejamais su žydų ortodoksais, ir iltimis bei dėvintis juodą kepurę su SS emblema.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Documenta“ darbuotojai nuima kontroversiškąjį „Taring Padi“ darbą „People's Justice“ , 2022 m., Kaselis
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Documenta“ darbuotojai nuima kontroversiškąjį „Taring Padi“ darbą „People's Justice“ , 2022 m., Kaselis

Žydų lyderiams ir Izraelio ambasadai Vokietijoje išreiškus „pasibjaurėjimą“, minimas darbas buvo paslėptas, tačiau šis ginčas metė šešėlį ant jau 15-ąjį kartą vykstančio renginio.

Vokietijos kultūros ministrė Claudia Roth pritarė S.Schormann pasitraukimui ir pareikalavo ištirti, kaip antisemitiniai kūriniai apskritai buvo paimti į parodą.

„Prarasta daug pasitikėjimo“

„Privalo būti padarytos būtinos išvados“, – dienraštis „Frankfurter Rundschau“ citavo C.Roth.

„Documenta“ stebėtojų taryba pažadėjo atlikti išsamų tyrimą, pripažino, kad „deja, buvo prarasta daug pasitikėjimo“, ir pažadėjo užkirsti kelią kitiems „antisemitiniams incidentams“.

Tačiau Amerikos žydų komiteto Berlyne direktorius Remko Leemhuisas apkaltino „Documenta“ žengus nepakankamai toli ir „vis dar nesuprantant problemos“.

Dienraščio „Bild“ cituojamas R.Leemhuis ypač kritiškai vertino valdybos nuorodą į „kaltinimus antisemitizmu“, nes, anot jo, kūriniai buvo aiškiai „antisemitiniai“.

Šiuolaikinio meno renginį kelis mėnesius gaubė kontroversija dėl to, kad jame dalyvauja Izraelio okupaciją griežtai kritikuojanti palestiniečių menininkų grupė.

„Ruangrupa“ sulaukė kritikos dėl kolektyvo „The Question of Funding“ įtraukimo į dalyvių sąrašą dėl jo sąsajų su Izraelio boikoto judėjimu „Boycott, Divestment and Sanctions“ („Boikotas, investicijų atsiėmimas ir sankcijos“, BDS).

2019 metais Vokietijos parlamentas BDS paskelbė antisemitine organizacija ir uždraudė jai gauti federalines lėšas. Maždaug pusę iš 42 mln. eurų „Documenta“ biudžeto sudaro viešosios lėšos.

Antrojo pasaulinio karo metais Kaselio mieste veikė didžiulė priverstinio darbo stovykla, kurią sąjungininkai smarkiai bombardavo. „Documenta“ tikslas buvo sugrąžinti Vokietiją į kultūros žemėlapį po nacių vykdytos šiuolaikinio meno užgniaužimo kampanijos.

Iki rugsėjo 25 dienos veiksianti mugė kartu su Venecijos bienale dabar yra viena svarbiausių šiuolaikinio meno parodų pasaulyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos