„Nepaisant to, kad Finansų ministerija nuo pradžių kalbėjo apie horizontalių priemonių kūrimą visiems sektoriams, kultūra buvo išskirta ir jai buvo kuriamos atskiros priemonės. Vien specifiškai vadinamosioms minkštosioms priemonėms buvo skirti 25 milijonai eurų“, – sakė S.Skvernelis.
Tad, pasak premjero, iš šių 25 mln. eurų skirta:
-
2 mln. meno kūrėjo statusą turintiems menininkams, kad jie 3 mėnesius gautų 607 eurų prastovas
-
2,7 mln. individualioms stipendijoms kūrėjams, kad jie 3 mėnesius gautų 600 eurų
-
0,75 mln. vienkartinėms išmokoms savarankiškai dirbantiems kūrėjams, kurių dydis svyravo nuo 600 iki 1800 eurų
-
3,4 mln. kino industrijai
-
1,7 mln. bibliotekų fondų komplektavimui. Premjeras pabrėžė, kad iš viso šiemet knygoms ir spaudiniams įsigyti skiriama daugiau nei 4 mln. eurų ir tai viršija Europos Sąjungos vidurkį vienam gyventojui. Anot S.Skvernelio, 2010 m.finansavimas šiai sričiai buvo sumažintas beveik 4 kartus – iki 649 tūkst. eurų
-
14,5 mln. papildomoms programoms skaitmenizuoti kultūros produktus, pritaikyti juos naujoms erdvėms ir kitokioms iniciatyvoms, kurios padėtų kurti naujomis gyvenimo sąlygomis.
„Be visų šių specifiškai tik kultūros sektoriui skirtų lėšų, jie taip pat galėjo ir gali naudotis horizontaliomis priemonėmis – išmokomis savarankiškai dirbantiems, prastovomis, mikroįmonių subsidijomis, dalinio nuomos kompensavimo priemonėmis. Be to, buvo priimtas įstatymo pakeitimas dėl bilietų kompensavimo už neįvykusius renginius“, – aiškino vyriausybės vadovas.
Kalbėdamas apie 43 mln. eurų skirtus infrastruktūrai, S.Skvernelis aiškino, kad siekta „vienu šūviu nušauti du zuikius – ir paremti statybų sektorių, ir padėti kultūrai“, nes šios srities pastatams daugybę metų neužtenka lėšų ir kurių didelė dalis priklauso kultūros paveldui.
Premjeras nurodė kelis tokius pavyzdžius:
„10,8 mln. buvo skirti Lietuvos nacionaliniui dramos teatrui. Vykstanti teatro rekonstrukcija jau yra prasidėjusi ir neleidžia aktoriams, režisieriams statyti spektaklių ir įprastose erdvėse kviesti žiūrovus į spektaklius. Šios lėšos leis greičiau baigti darbus – tikėkimės, netgi šiemet – ir sėkmingai atverti duris. Ar tikrai šios lėšos nėra naudingos kultūrai?“ – klausė S.Skvernelis.
S.Skvernelis aiškino, kad siekta „vienu šūviu nušauti du zuikius – ir paremti statybų sektorių, ir padėti kultūrai“.
830 tūkst. eurų – muzikos instrumentų Kultūros ministerijos pavaldžioms įstaigoms įsigijimas. 437 tūkst. eurų Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos atnaujinimui. 460 tūkst. eurų – Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui.
„Ar tai nepadės teatro atstovams pritraukti daugiau žiūrovų?“ – svarstė premjeras?
Dar 61 tūkst. eurų skirta avarinės būklės Šiuolaikinio meno centre likvidavimui.
„Tokių pavyzdžių begalės. Šios lėšos bus skiriamos apie 80 kultūros įstaigų – per 12 kultūros centrų, kuriuose vyksta kultūrinė veikla regionuose, 14 bibliotekų, kurioms reikia būti patrauklioms, kad pritrauktų skaitytojus, suteiktų erdvę dirbti, 15 muziejų, 12 teatrų ir t.t.“ – dėstė S.Skvernelis.
Jis nesutinka, kad šios lėšos nėra naudingos kultūrai. Anot premjero, didžioji dalis žmonių net neįsivaizduoja, kokiomis sąlygomis dirba kultūros sektoriaus žmonės.
„Nėra normalu, kad nacionalinės įstaigos gyvena net be priešgaisrinių sistemų, kai bet kurią dieną galėtų nutikti nelaimė. Arba pusę dienos šildo vieną pastato pusę, kitą dienos pusę – kitą, nes sistemos neleidžia vienu metu šildyti viso pastato. Todėl tai nėra investicija į plytas ar sarkofagus, o į galimybę nešalti žiemą, dirbti normaliomis sąlygomis ir taip pat galimybę teikti aukštesnės kokybės meną kultūros mylėtojams“, – aiškino S.Skvernelis.
15min primena, jog ketvirtadienį, po susitikimo su kultūros bendruomene vykusioje spaudos konferencijoje prezidentas Gitanas Nausėda sakė, jog kultūros gelbėjimas šalyje šiuo metu primena statybų sektoriaus gelbėjimą.
„Turėtume būti tikslūs ir pasakyti, kad tie pinigai, kurių liūto dalis šiandien yra skirta, iš esmės yra parama statybų sektoriui. Buvo liūdnai pajuokauta diskusijos metu – kad mes statome sarkofagą kultūrai iš mūro ir plytų. Tai tikrai nėra tas kelias, kuriuo turėtume eiti. Todėl lėšų, kurių apimtis yra gana įspūdinga, bent jau iš pirmo žvilgsnio, struktūra turėtų būti peržiūrėta, numatant lėšų panaudojimą tiems projektams, toms sritims, kurios šiandien yra reikalingiausios“, – kalbėjo prezidentas.
Anot G.Nausėdos, pasiūlymai bus suformuluoti ir aptarti tiek su kultūros ministru, tiek su premjeru, keliant klausimą, kaip galima greičiau padėti „kultūros sektoriui atsikratyti nežinomybės, į kurią jis šiuo metu yra papuolęs.“
