„Šią klaidą galime ištaisyti tik padėdami kultūrai vėl pakilti ir užimti deramą vietą mūsų gyvenimuose, nes ji – mūsų nacionalinės tapatybės pamatas ir visuomenės atrama“, – tęsė jis.
„Ten, kur nėra kultūros, tirpsta arogancija ir poreikis skirstyti bei rūšiuoti Lietuvos žmones. Ar pastebite, kaip iš mūsų gyvenimų, viešumos, dialogų kasdien traukiasi pagarba? Jos vietą užima pyktis ir įtampa. Ar pastebite, kaip įtikėjimas savo teisumu – vienintele teisinga pozicija – augina sienas? Jų šėšėliai, didindami neviltį, apleistumo ir vienatvės jausmą, tįsta į žmones.“
A.Dulkys kaltina buvusią Vyriausybę
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad švietimo ir kultūros įstaigos galėjo pradėti veikti anksčiau, jeigu buvusi valdžia pernai būtų pasirūpinusi koronaviruso testais ir COVID-19 tyrimų bei visuomenės vakcinavimo algoritmais.
„Norint, kad kultūros ir švietimo sritys būtų grįžusios anksčiau, Lietuvai reikėjo testavimo algoritmų, testų ir vakcinų. Galėjome daug ką pasiruošti. Testus Europa 2020 metais jau žinojo, o Lietuva labai ramiai atostogavo šiuo klausimu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ministras.
„Jeigu praėjusiais metais Lietuvoje būtų atsiradęs nors vienas galios centras, kuris turėjo teisę inicijuoti teisės aktus ir kitus sprendimus, būtų pasirūpinęs, kad Lietuvoje turėtume testų ir priimtus teisės aktus, užtikrinčius vakcinacijos strategiją, testavimo algoritmus. Jie būtų darę postūmį, o anksčiau minėtos sritys būtų galėjusios grįžti anksčiau“, – sakė A.Dulkys.
Anot jo, visą minėtą darbą turėjo atlikti naujoji Vyriausybė, pradėjusi dirbti pernai gruodį.
Pasak S.Kairio, atsidarymas buvo „tvarus“
Kultūros ministras Simonas Kairys 15min pakomentavo taip:
„Tokia retorika ir tokie klausimai buvo prieš kokius porą mėnesių. Kita vertus, Kultūros ministerija yra suinteresuota aktyvesniu kultūriniu gyvenimu net ir sudėtingoje situacijoje. Tačiau tai nėra ta sfera, kurią imi, atidarai ir kitą dieną viskas veikia.
Mes nuosekliai ir aiškiai komunikuodami atidarinėjome sektorių. Geriau tą daryti žingsnis po žingsnio, kad po to vėl nereikėtų užsidaryti“, – teigė S.Kairys.
Tai nėra ta sfera, kurią imi, atidarai ir kitą dieną viskas veikia.
Jo požiūriu, atsidarymas buvo „tvarus“: „Pirmieji atsidarė muziejai, galerijos, kuriuose buvo ypač saugu.“
Kalbant apie scenos menų įstaigas, „patys matėme, kad juose buvo protrūkių, turėjome ir šį pasaulį palikusių menininkų“, – pažymėjo ministras.
„Norisi akcentuoti, kad patys pandemijos skaičiai buvo rekordiniai. Tačiau mes judėjome atsidarymo link“, – tikino S.Kairys.
„Kažkada pačioje antrojo karantino pradžioje Estija, Lenkija, Vokietija atrodė geri pavyzdžiai (kultūra buvo priverta, bet gyvybė ten vis tiek buvo). Tačiau praėjus mažiau nei mėnesiui, valstybės visiškai užsidarė. O Lietuva, net ir kylant pandeminiams skaičiams, kultūrą žingsnis po žingsnio atverdavo.“
Paklausus, kaip jis vertina ministro A.Dulkio teiginį, jis atsakė: „Jis kalbėjo būtent apie testavimo ir vakcinavimo pajėgumus.“
Pasak jo, vienos įstaigos, kuriose srautas yra mažesnis, galėjo atsiverti greičiau. Tačiau su dideliais scenos menų kolektyvais yra kitaip:
„Neturėdami aiškių testavimo algoritmų bei gana greitų vakcinacijos tempų, rizika visada išlieka didelė. Mano galva, jeigu pačioje karantino pradžioje kas nors būtų parodęs visus žingsnius, kurie jau dabar įvyko, atsidarymo tempas būtų atrodęs logiškai. Didesnė bėda, kad situacija emocine prasme buvo įkaitusi. Taip pat kildavo daug klausimų.“
„Be to, nesutikčiau, kad buvo pavėluota. Juk pirmieji atsidarė mažesni verslai, o prekybos centrų [maisto] parduotuvės nebuvo uždarytos viso karantino metu, – svarstė pašnekovas. – Norint su kažkuo palyginti, tai muziejai atsidarė iškart po kirpyklų ar mažesnių ne maisto prekių parduotuvių atvėrimo.“
Ministro požiūriu, šiuo metu reikėtų svarstyti apie veiksmus, kurių reikėtų imtis, jeigu virusas atsinaujintų.
Po kiek laiko pasirodė įrašas ir ministro feisbuko paskyroje, kurioje jis teigiąs: „Sektorių priešinimas niekur neveda“.