Sveikinimo kalbose laureatai vadinti kultūros signatarais
Sakydamas sveikinimo kalbą, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog simboliška, kad vasario 16-osios išvakarėse nusilenkiame ir tiems, kurie atkūrė laisvą valstybę, ir tiems, kurie ją toliau kuria.
„Kas, jei ne kadaise iškovota laisvė, leidžia mums šiandien realizuoti savo kūrybines galias? Kas, jei ne kultūra ir menas, yra tie esminiai tautos ir valstybės įtvirtinimo elementai, padedantys mums suvokti save, o pasauliui geriau pažinti mus? Daugelis Vasario 16-osios, o vėliau ir Kovo 11-osios, signatarų, buvo žmonės, aktyviai dirbę kultūros baruose ir statę valstybės pamatus ant lietuvių tautos kultūros pagrindo. Šis valstybės kūrimo darbas niekada nesustoja, tik įgyja naujų atspalvių, sulaukia naujų iššūkių. Todėl jus, brangūs laureatai, drąsiai galima vadinti naujaisiais Lietuvos kultūros signatarais, patvirtinančiais jos brandą unikaliais parašais – savo kūryba“, – teigė G.Nausėda.
Nacionalinės premijos komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė-Pakerienė teigė, jog Nacionalinė premija – tai viršūnė, pasiekiama vieną vienintelį kartą. „Komisijos vardu sveikinu jus, 2019 m. kultūros ir meno alpinistus, nugalėtojus. Išverkite savo triumfą taip pat oriai, kaip ir nesėkmes. Likite kūrybingi.“
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, jog ši ceremonija yra skirta kūrybingumui ir yra kūrybingiausių šalies žmonių džiaugsmo akimirka.
Laureatai dėkojo artimiesiems, mokytojams ir Lietuvai
Nacionalinės premijos laureatė, kompozitorė Zita Bružaitė, įvertinta už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą, atsiimdama premiją dėkojo savo šeimai ir artimiems žmonėms, visiems gyvenimo kelyje sutiktiems mokytojams bei savo muzikos vėliavnešiams – atlikėjams ir klausytojams.
„Viliuosi, kad po kelerių metų mano muzikos kodas, jos atvirumas ir universalumas nepakistų, išliktų ta atpažįstama mano muzikos žymė.
Manyčiau, kad kūrėjams, ir man asmeniškai, labai brangi, o gal brangiausia valiuta, yra laikas. Labai dažnai save pagaunu, sakydama: Viešpatie, suteik man laiko padaryti tai, ir padaryti tai gerai“, – sakė Z.Bružaitė.
Savo mintimis apie kūrybą ir nacionalinę premiją Z.Bružaitė dalinosi su 15min – pokalbį skaitykite čia.
Nacionalinė premija už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą įteikta solistei Asmik Grigorian, kuri reiškė padėką artimiesiems ir mokytojams, tačiau sakė, jog šiandien nori labiausiai padėkoti Lietuvai. Už tai, kad ją užaugino – drąsią ir stiprią.
„Aš priimsiu šį apdovanojimą kaip paskatą ir avansą, ir dovaną drąsiai, be baimės keliauti toliau. Ir daryti daug gerų darbų“, – kalbėjo A.Grigorian.
Įspūdžiais po premijos paskyrimo A.Grigorian dalinosi su 15min.
Nacionalinėmis premijomis buvo apdovanotos operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ autorės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė – už įkvepiantį bendradarbiavimą, kuriant aukščiausio lygio kritinį meną.
Rugilė Barzdžiukaitė sakė: „Ar gali kūryba kažką pakeisti, kad ir kokia kritiška ji būtų? Nes mes neturime supergalių sujungti Venecijos potvynių su Australijos gaisrais, nuo potvynių sugebam tik pabėgti – mums taip nutiko Venecijoje. Ačiū šeimai, mokytojams, artimiesiems, bendražygiams ir įstabiems draugams už tai, kad gesiname vieni kitų gaisrus, kad po potvynių švenčiam atoslūgius.“
V.Grainytė, atsiimdama premiją, sakė: „Esame skirtingų sričių autorės. Ir tik mūsų individualių balsų ir praktikų – vaizdo, muzikos, teksto – suvienijimas, pasiryžimas girdėti viena kitą, nuolankumas, kantrybė ir savo ego įdarbinimas kūrybiniam polilogui leido rastis tam išdistiliuotam rezultatui.“
V.Grainytė linkėjo, kad kultūra valstybės gyvenime turėtų patogią, matomą kėdę ir ji stovėtų saulėkaitoje, ne pavėsyje.
Artimiesiems bei mokytojams – tarp kurių yra ir premijos laureatė Zita Bružaitė – dėkojusi Lina Lapelytė, džiaugėsi, jog šiandien esame laisvesni, nei bet kada anksčiau, ir nei amžius, nei rasė, nei tautinė tapatybė nebėra lemiantys faktoriai.
15min pokalbyje su meninkėmis jos teigė, kad Nacionalinė premija yra ne menkesnis įvertinimas nei „Auksinis liūtas“.
Nacionalinė premija buvo įteikta kino režisieriui Algimantui Puipai – už kino vaizdų poetinę realybę (už viso gyvenimo nuopelnus). A.Puipa atsiimdamas premiją kalbos nutarė nesakyti.
Interviu su režisieriumi skaitykite čia.
Premija už viso gyvenimo nuopelnus įteikta ir rašytojui Sauliui Šalteniui. Premija jam skirta už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių. S.Šaltenis kalbos taip pat nesakė.
Įspūdžiais po premijos paskyrimo S.Šaltenis dalinosi su 15min.
Į ceremoniją neįleista laureatė V.Kuodytė
Ceremonijoje nebuvo aktorės Viktorijos Kuodytės – laureatė prezidentūrą nebuvo įleista. Ji nebuvo paminėta ir visos ceremonijos metu.
15min susisiekus su Viktorija Kuodyte, ji sakė: „Nebuvau įleista į prezidentūrą, nes neturėjau kvietimo ir nebuvau įtraukta į laureatų sąrašą. Praėjus apžiūrą, kai galiausiai priėjau prie atsakingo žmogaus, pateikiau ID kortelę, kurios buvo reikalauta. Peržiūrėjus sąrašus, kaip suprantu, mano pavardės nebuvo. Tada darbuotoja išėjo tartis su kitais žmonėmis, ką daryti.
Kiti žmonės, mačiau iš kūno kalbos, sakė, kad reikia to lapuko, ant kurio užrašyta, kad esu kviečiama – aš jį buvau atidavus mamai, o ji tuo metu jau buvo salėje. Nemaniau, kad tai yra toks reikšmingas dalykas, juo labiau, kad savo asmens tapatybės kortelę pateikiau. Grįžusi, darbuotoja paprašė pakvietimo, pasakiau, kad kitas paliktas mašinoje. Ji pasakė jį atsinešti“, – sakė V.Kuodytė.
Anot jos, žmonės, stovėję eilėje, sakė, kad ji yra premijos laureatė ir privalo būti įleista, tačiau tai nepadėjo.
„Išėjau. Bet lyja lietus, esu pasiruošusi tokiai ceremonijai, sušukuotais plaukais... Iki mašinos nuėjus supratau, kad negrįšiu. Suėmė neadekvatus jausmas. Esi laukiamas, bet tuo pačiu šiek tiek vienodai visiems. Ką pasakyti? Turbūt nieko. Nelabai turiu komentarų“, – sakė V.Kuodytė.
Prezidentūra ir Kultūros ministerija dėl incidento atsiprašė, žadėjo greitu metu asmeniškai susitikti su laureate ir įteikti jai premiją.
Aktorei Viktorijai Kuodytei premija buvo paskirta už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre.
Teatro ir kino aktorė Viktorija Kuodytė (g. 1970) baigė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vaidina teatre ir kine. Per savo karjerą dirbo su tokiais režisieriais kaip Eimuntas Nekrošius, Krystianas Lupa, Gintaras Varnas, Jonas Vaitkus, Algimantas Puipa ir kt.
Interviu su V.Kuodyte skaitykite čia.
