Premijas atsiėmė architektas Audrius Ambrasas, aktorius Vytautas Anužis, džiazo muzikantai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas, tapytoja Rūta Katiliūtė, kino režisierius Gytis Lukšas, rašytojas Valdas Papievis.
Sveikindama susirinkusiuosius, prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė: „Nuostabi diena – ne tik dėl to, kad šviečia saulė, ne tik dėl to, kad mūsų šventės išvakarės, bet ir todėl, kad turime kuo pasididžiuoti ir ką pagerbti. <...> Kultūra ir menas mums atveria plačiausią erdvę bendradarbiauti ir bendrauti, kalbėti su pasauliu unikaliu balsu ir kartu tarsi patikimas inkaras neleidžia atitrūkti nuo savo šaknų.“
D.Grybauskaitė teigė, jog premijų laureatams likimas padovanojo nelengvą kūrėjo misiją: „Vasario 16-osios išvakarėse dėkoju kiekvienam, kad nesustojate, kad toliau einate į priekį“, – sakė prezidentė, linkėdama sveikatos ir kūrybinių jėgų.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson teigė, jog ši diena – ypatinga šventė visai Lietuvai, o laureatų indėlis yra neišmatuojamas.
„Negaliu nesistebėti – tiek daug spalvų ir veidų gali turėti talentas. <...> Talentas ir kultūra yra stiprūs būtent savo įvairove“, – sakė ministrė, pabrėždama, jog šių metų laureatai liudija globalią, po visą pasaulį pasklidusią, gyvybingą ir įvairialypę Lietuvos kultūrą.
Nacionalinių meno ir kultūros premijų komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė prisiminė buvusio komisijos pirmininko, a.a. Leonido Donskio žodžius, kad sėkmė niekada nėra galutinė. „Budėkite savo dvasia ir kūryba, ugdykite savo mokinius, įkvėpkite juos dirbti tėvynės ir žmonijos labui“, – sveikindama laureatus sakė V.Daujotytė.
Nacionalinė premija už jautrų miesto erdvių planavimą ir profesinę atsakomybę įteikta architektui Audriui Ambrasui. „Šį garbingą apdovanojimą priimu kaip architektūros kultūros reikšmės pripažinimą. Gali būti, kad tautos galia ir slypi kultūroje, o kultūros – architektūroje“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė A.Ambrasas.
Aktoriui Vytautui Anužiui Nacionalinė premija skirta už klasikinės aktorinės mokyklos šiuolaikiškumą. V.Anužis teigė, jog jį džiugina tokia formuluotė: „Klasika – tai ryšys tarp dabarties ir praeities, ryšys, kuris padeda žengti į kitą laiką. Aš truputį ilgiuosi laiko, kai teatras buvo užkrėstas idealistiniais įsitikinimais ir nuoširdžiai tikėjo, kad gali atrasti atsakymus į amžinus klausimus apie žmogaus būtį. Ilgiuosi laiko, kai vaidybos menas buvo išskirtinis, o aktorius buvo misionierius, kūrėjas. <...> Bet tikiu vaidybos meno suklestėjimu, kuris remsis aktoriaus sielos judesiais ir aukštu profesionalumu. Ir tikiu, kad jaunas žmogus, kuris pasuks teatro keliu, bus kupinas idealizmo.“
Viačeslavui Ganelinui, Vladimirui Tarasovui ir Vladimirui Čekasinui premija skirta už Lietuvos džiazo mokyklos kūrimą. Dėkodamas už premiją, V.Ganelinas teigė, jog jo ryšys su Lietuva nenutrūko iki šiol, nors iš jos išvyko jau prieš kelis dešimtmečius: „Lietuvoje visi visada suprato apie laisvę, kuri mums padėjo kurti.“
Tapytojai Rūtai Katiliūtei premija skirta už abstrakčiosios tapybos turiningumą. Menininkė, teigdama, jog jai žmogus be meno yra prarastas, džiaugėsi, kad yra įvertinta savame krašte.
„Noriu pasidžiaugti, kad atkreiptas dėmesys į tapybą. Pasisukus vėjams, tikiuosi, kad jauni menininkai sulauks daugiau dėmesio“, – sakė R.Katiliūtė, pabrėžusi, jog ypač sudėtinga yra meno grynuoliams, kuriems netinka pasiūlymas keisti profesiją.
Kino režisieriui Gyčiui Lukšui premija skirta už kūrybišką nacionalinės literatūros adaptaciją kino kalba ir viso gyvenimo nuopelnus.
„Prabėgusius metus man geriausiai padeda prisiminti mano filmai. Kalbu ne apie pačius kūrinus, bet apie gyvenimą, pragyventą kuriant tuos filmus. Tai buvo pilnavertis, prasmingas, tikrasis gyvenimas. Visą likusi gyvenimą laukiau, kaip laukia bėgikas startinio pistoleto šūvio. Jis jau pasiruošęs, susikaupęs, kiekviena jo ląstelė jau bėga, tereikia jį paleisti. Pastaraisiais metais tie starto šūviai man, belaukiančiam, vis rečiau pasigirsta. Apsidairęs matau, kad vienas toks belikau, o ir bėgimo takelis kuriame laukiu, ko gero, atsarginis“, – sakė G.Lukšas.
Už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romano estetiką premija įteikta rašytojui Valdui Papieviui. „Dėkodamas už tokį aukštą įvertinimą, džiaugiuosi, kad Lietuva manęs, taip ilgai gyvenančio svetur, nepamiršo, kaip nepamiršta ir kitų savo kūrėjų. Man labai smagu būti tokioje šaunioje draugijoje, ir Lietuvoje, ir ne Lietuvoje gyvenančių menininkų“, – sakė V.Papievis, pabrėždamas, kad mūsų laikais žodis „emigracija“ nebetenka prasmės, o jam pačiam emigracija yra ne geografinė, o dvasinė sąvoka.
„Kalba – tai įsiklausymas į save, į savo giliausias gelmes. Įsiklausykime į save, išgirskime, ką mums byloja mūsų kalba ir žinosime, ką mums reikia daryti. Viskas mums seniai pasakyta,“ – teigė rašytojas.
Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius 7 metus, taip pat kūrinius, sukurtus per ilgesnį nei pastarieji 7 metai laiko tarpą.
Kultūros ir meno premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – 30 400 eurų.
