„Vasario 16-osios proga noriu pasveikinti tuos, kurie laisvą valstybę atkūrė, ir tuos, kurie ją kuria šiandien. Laisvą valstybę, kultūrą ir žmogų, – sveikindama premijų laureatus, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. – Jūsų visų kūryba įvertinta svarbiausiu šalies kultūros ir meno apdovanojimu. Nuoširdžiai jus sveikinu ir didžiuojuosi, kad jūsų darbai garsina ne tik jus, bet ir mūsų tėvynę Lietuvą. Kartu tikiu, kad kursite ir toliau – to linkiu jums, o svarbiausia – to linkiu ir Lietuvai.“
2012 metais Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija įteikta skulptoriui Vladui Vildžiūnui – už modernios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvos dvasios kultūros židinio puoselėjimą.
Dirbau, kiek galėjau, o kartais ir truputį daugiau. Turiu gražią šeimą – vaikų, anūkų, proanūkių. Gera turėti viltį, kad ir jie bus ištikimi savo pašaukimui. Gera gyventi ir dar rūpi truputį padirbėti...
„Dirbau, kiek galėjau, o kartais ir truputį daugiau. Mano tėvas už gerą ūkininkavimą prieš 75 metus Lietuvos prezidento buvo apdovanotas ordinu. Dabar ir aš jaučiuosi panašiai... pagerbtas, – tvardydamas jaudulio ašaras, dėkojo garbaus amžiaus skulptorius. – Turiu gražią šeimą – vaikų, anūkų, proanūkių. Gera turėti viltį, kad ir jie bus ištikimi savo pašaukimui. Gera gyventi ir dar rūpi truputį padirbėti...“
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Kęstutis Nastopka |
Literatūrologas ir literatūros kritikas Kęstutis Nastopka premija įvertintas už pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškos semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną.
„Priimu šią premiją kaip Lietuvos semiotikų bendrijos įvertinimą – nepaisant visų akibrokštų ir paradoksų, semiotikai tiki galimybe aprašyti pasaulio prasmes, – padėkos kalboje sakė K.Nastopka. – Dėkoju visiems, supratusiems ir įvertinusiems žmogiškąjį mano semiotikos pašaukimą.“
Nacionalinė kultūros ir meno premija už lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta apdovanotas scenografas Vitalijus Mazūras.
„Esu tas žmogus, kuris ne itin populiarų meną toleruoja Lietuvoje, – šypsojosi garsusis lėlininkas. – Gimiau tuo laiku, kai buvo atidarytas pirmas lėlių teatras – galbūt tai ir nulėmė mano gyvenimo kelią. O mano pirmasis spektaklis „Amžini priešai“ tapo simboliniu – šis pavadinimas sekė mane per visą mano 50 metų darbą teatre. Noriu padėkoti šeimai, kad ji iškentė visus mano meninius negalavimus ir galavimus per visą šį laiką.“
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Vitalijus Mazūras |
Už konceptualų architektūros erdvių suvokimą ir šiuolaikinių visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą premija įvertintas architektas Eugenijus Miliūnas. Už jį apdovanojimą atsiėmęs sūnus Vytautas Miliūnas susirinkusiems perdavė laureato mintį, kad jis šį garbingą apdovanojimą priima kaip architektūros mūzos pripažinimą.
Amerikoje gyvenantis ir kuriantis vizualaus meno kūrėjas Žilvinas Kempinas nacionaline kultūros ir meno premija įvertintas už minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Premija įteikiama Žilvinui Kempinui |
„Šiandien man – nepaprastai jaudinanti diena. Aš jau penkiolika metų gyvenu Niujorke ir iš tos pusės Lietuva man atrodo ne tik kaip žemė, šalis, valstybė – aš ją suvokiu kaip žmones ir jų tarpusavio ryšius, tai man yra Lietuva, – dėkodamas už įvertinimą sakė Ž.Kempinas. – Lietuva dabar nėra Donelaičio, Maironio ar Sąjūdžio šalis – dabar ji yra laisva XXI amžiaus valstybė, kuri privalo konkuruoti su kitomis pasaulio valstybėmis. Todėl kviečiu palaikyti žmones, kurie nori išbandyti savo jėgas kitur – pasisakau už senamadišką vienybę ir vienas kito palaikymą. Juk žmonių ryšiai yra tas tikrasis komfortas, o jų kokybė ir yra tikroji kultūra.“
Praėjusių metų jauniausiu kultūros ir meno premijos laureatu tapo dirigentas Modestas Pitrėnas, kuris apdovanotas už platų kūrybinį mostą, interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Modestas Pitrėnas, Dalia Grybauskaitė ir Ieva Prudnikovaitė-Pitrėnė |
„Noriu padėkoti visai meno bendruomenei, priglaudusiai mus visus šešis į savo iškilų būrį. Šį apdovanojimą suprantu kaip bendrą Lietuvos dirigavimo tradicijos įvertinimą. Ypatingai esu dėkingas, kad mano veikla buvo pastebėta iš nuotolio, man dirbant Rygos nacionalinės operos vyr. dirigentu, – atkreipė dėmesį M.Pitrėnas. – Leiskite įvertinti šią premiją kaip avansą, nes tikiu, kad Aukščiausiojo bus taip parėdyta, kad galėsiu toliau darbuotis Lietuvoje ir Lietuvai.“
Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatams be garbingo titulo, atitenka ir 800 bazinės socialinės išmokos dydžio premija, kuri šiuo metu sudaro 104 tūkst. litų.
Lietuvos ir Pasaulio lietuvių menininkams nacionalinės kultūros ir meno premijos teikiamos nuo 1989 metų. Jomis siekiama skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius septynerius metus, taip pat ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.
