San Chosė buvo didingas ispanų galeonas, kuris 1708 m. iš Panamos gabeno nemažą grobį, įskaitant tonas aukso, sidabro ir smaragdų. Jis jau beveik buvo pasiekęs kelionės tikslą, kai britų laivynas jį nuskandino per pasalą netoli Kolumbijos Kartagenos uosto, tapusį Ispanijos įpėdinystės karo auka. Dabar Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro skuba susigrąžinti šiuos turtus iki dabartinės kadencijos pabaigos 2026 m.
Šimtmečius San Chosė vieta buvo nežinoma, o pastaruosius kelis dešimtmečius dėl jos vyksta diskusijos. 2015 m. Kolumbijos vyriausybė pareiškė, kad rado labai ieškomą laivą, tačiau koordinates laikė griežtoje paslaptyje. Pirmą kartą apie gelbėjimo operaciją ji paskelbė 2017 m., tačiau pranešama, kad G.Petro spaudžia pareigūnus paspartinti šį procesą.
Praėjusiais metais paskelbta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas sudužęs laivas, rodo, kad laivo korpusas tebėra nepažeistas. Aplink esančiame jūros dugne mėtosi aukso luitai, monetos, keramikos dirbiniai, 1655 m. ispaniškos patrankos ir kiniškas pietų servizas. Tačiau ar vandenyno gelmėse gali slypėti dar didesnis lobis?
Kolumbija taip pat bylinėjasi su JAV bendrove „Sea Search Armada“, kuri teigia, kad 1981 m. rado laivo nuolaužą ir pranešė Kolumbijos valdžios institucijoms apie jos buvimo vietą su sąlyga, kad gaus pusę visų rastų lobių.
„Kolumbija neturėtų dalintis“, – „NCB News“ sakė Indianos universiteto Povandeninių mokslų direktorius Charlesas Beakeris. „Šie ištekliai turėtų būti saugomi visuomenės labui, o ne privačiai naudai“, – pridūrė jis. Kolumbija pažadėjo, kad planuoja Kartagenoje pastatyti specialų muziejų, skirtą sudužusiam laivui.
Šiuo metu nuolauža yra 700 pėdų po vandeniu, o tai reiškia, kad ji yra nepasiekiama narams, bet ne nuotoliniu būdu valdomoms transporto priemonėms ar povandeniniams laivams. „Darbai po vandeniu vis dar brangiai kainuoja“, – sakė Ch.Beakeris. Tikėtina, kad Kolumbija, norėdama įvykdyti gelbėjimo misiją, turės sukurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę arba sudaryti sutartį su privačia įmone.
Kai kurie archeologai ir paveldo konsultantai teigia, kad po trijų šimtmečių iškasti laivo nuolaužą yra bloga idėja, rašo „New York Times“.
„Laivo nuolauža guli ten, nes ji pasiekė pusiausvyrą su aplinka, – sakė Bogotoje dirbantis jūrų archeologas Ricardas Borrero, – Medžiagos tokiomis sąlygomis išbuvo 300 metų ir nėra geresnio būdo joms ilsėtis“. Jis kartu su kai kuriais istorikais taip pat mano, kad 20 mlrd. dolerių įvertinimas greičiausiai yra gerokai išpūstas.
