Tarp garbingų vakaro svečių puikavosi ne vienas žinomas veidas – Andrius Mamontovas, Ieva Prudnikovaitė, dizainerė Agnė Kuzmickaitė, Edmundas Jakilaitis, Audrius Siaurusevičius, Jogaila Morkūnas, Marius Gelažnikas ir kiti.
„Svynis Todas“ laukė, kol publika susės į savo vietas, tad šiek tiek vėlavo. Nuo pat pirmų spektaklio akimirkų veiksmas nejučia žiūrovus perkėlė į XIX a. Londoną. Gausybė įdomių praeivių, pasipuošusių žavingais kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus kurtais drabužiais, nepaliko abejingų. Užbūrė ir scenoje pasirodžiusių aktorių gausybė bei, žinoma, dainavimas. Nors nejučia dalis žiūrovų spektaklį mintyse lygino su 2007 m. režisieriaus Timo Burtono pastatytu filmu, vaidmenis puikiai atliekantys aktoriai netruko įtraukti publikos į savo realybę. Meilės prisipažinimai, šmaikštūs posakiai, išgyvenimai, nuolatinė drama neleido nė minutės atplėšti akių nuo scenos. Aktorių Dainiaus Stumbro (Svynis Todas) ir Asmik Grigorian (Ponia Lavet) pora savo pamišimą ir norus perteikė taip tikroviškai, kad negalima buvo jais nepatikėti.
Nors nejučia dalis žiūrovų spektaklį mintyse lygino su 2007 m. režisieriaus Timo Burtono pastatytu filmu, vaidmenis puikiai atliekantys aktoriai netruko įtraukti publikos į savo realybę.
Tiesa, ne veltui prie miuziklo rašoma N-14 – kraujo, stingdančio žiaurumo ar atvirumo taip pat netrūko. Tačiau galima teigti, kad būtent savo atvirumu ir išskirtiniu veikėjų požiūriu šis miuziklas žavus. Žinoma, negalima pamiršti ir nepakartojamų spektaklio dekoracijų, juk jos didele dalimi prisidėjo prie to, kad kiekvienas esantis salėje atsidurtų Flyto gatvėje, būtų prie pat demono kirpėjo Svynio Todo durų ar užuostų ponios Lavet kepamų pyragėlių su žmogiena kvapą.
Spektakliui pasibaigus minia plojo atsistojusi. Pilnutėlė Kongresų rūmų salė ilgai iš scenos nepaleido solistų, choro, režisierės Dalios Ibelhaupraitės, dirigento Gintaro Rinkevičiaus, kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus ir kitų, įnešusių svarų indėlį į spektaklio kūrybą. Skirstydamiesi dauguma žiūrovų po spektaklio vis dar girdėjo mintyse ar tyliai niūniavo paskutinius muzikinio trilerio žodžius „Svyni, Svyni“.
Po premjeros Kongresų rūmuose veiksmas persikėlė į vyno restoraną „La Boheme“, kur atėjusiesiems buvo siūlomi tikrų tikriausi pyragėliai, tiesa, ar jie buvo iškepti iš žmogienos, kiekvienas turėjo nuspręsti pats. Čia vykęs „trečiasis muzikinio trilerio veiksmas“ buvo labai šeimyniškas ir jaukus. „Svynio Todo“ kūrybinė grupė noriai fotografavosi, dalijosi įspūdžiais ir džiaugėsi pavykusiu projektu. „Visi viską padarė 1000 procentų, – linksmai kalbėjo spektaklio režisierė Dalia Ibelhauptaitė. – Tokios trupės Lietuva dar neturėjo, ji turi didžiuotis, nes trupėje yra fantastiški aktoriai ir genealūs solistai.“ Režisierė pabrėžė bičiulių iš Anglijos pagalbą. „Šį sezoną pastatėme tris spektaklius. Mes statome fantastiškas smėlio pilis iš nieko. Ruoškitės, galbūt kitą sezoną bus jau 5 spektakliai. Kas iš to, kad Lietuvoje krizė“, – drąsino D.Ibelhauptaitė.
Sopranas A.Grigorian, įkūnijusi žmogienos pyragėlių kepėją ponią Lavet, teigė, kad niekada šitaip daug nedirbo, kaip darant šį spektaklį. „Kiekvienam iš mūsų tai buvo didelė dovana – galėjome atrasti dalį savęs ir dar kartą atrasti komandą. Kiekvienas buvome priklausomi nuo visų. Manau, kad mums pavyko“, – šypsojosi A.Grigorian. Ji sakė niekuomet nešnekėjusi angliškai ir džiaugėsi, kad „Svynis Todas“ – puiki proga prabilti šia kalba.
Amerikiečių kompozitoriaus Stepheno Sondheimo muzikinis trileris „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ – trečiasis šio sezono bohemiečių muzikinis projektas. Šį kartą su kūrybine grupe bendradarbiavo ir trys pripažinti britų menininkai – scenografas Dickas Birdas, šviesų dailininkas Peteris Mumfordas bei dirigentas Jimas Holmesas, kuriam jau yra tekę statyti miuziklą Anglijos teatrų scenose.
