Apie šį įvykį šiuo metu Skulptūros katedroje magistrą studijuojanti R.Junevičiūtė, anksčiau toje pačioje akademijoje baigusi dailėtyros studijas, informavo ir VDA rektoratą.
Pasiūlė fotografuotis aktui
15min R.Junevičiūtė pasakojo, kad 2010–2011 m., studijuodama Dailės istorijos ir teorijos katedroje, su G.Trimaku susitikdavo kaip su fotolaboratorijos administratoriumi.
„2010–2011 metais kūrybiniais/mokslo tikslais cikliškai naudodavausi Fotografijos ir medijos laboratorijos įranga, t. y.: skaitmeniniu fotojuostelių skaitytuvu ir kompiuteriu. Gintautas Trimakas tuo metu buvo laboratorijos vedėjas, jo sutikimas buvo reikalingas norint naudotis šia Dailės akademijos nuosavybe. Trimakas ją administravo ir kartu pats naudodavosi laboratorijos įranga, kaip dėstytojas ekspertas bendraudavo su tuo metu patalpoje dirbančiais studentais, įskaitant ir mane“, – teigiama R.Junevičiūtės pasirašytame skunde.
Pasak jos, santykis su G.Trimaku buvo dalykiškas.
2011 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį, būdama trečio kurso studentė, R.Junevičiūtė užėjo į fotolaboratoriją pasikalbėti su G.Trimaku dėl jo dalyvavimo vienoje ekskursijoje, kurią R.Junevičiūtė organizavo su kita meno institucija: „Tai buvo vienintelis kartas, kai laboratorijoje buvome tik dviese. Buvau nužvelgta sugestyviu žvilgsniu. Man buvo pasakyti komplimentai apie mano kojas. Tada man buvo pasiūlyta pozuoti jo aktui.“
Dvigubai už mane vyresnis vyras, užimantis atsakingas pareigas mokslo institucijoje, kurioje aš esu studentė ir turiu atsiklausti jo leidimo naudotis VDA įranga, į mane kreipėsi kaip į seksualizuotą objektą.
Kaip teigiama skunde, R.Junevičiūtei tokia dviprasmiška erotiško santykio galimybė intymioje, neakademinėje aplinkoje su akademijos dėstytoju buvo nepriimtina ir ji to atsisakė: „Mano fizinė asmeninė erdvė nebuvo tiesiogiai pažeista per kūno kontaktą, bet pažeistas pagarbus mano orumą užtikrinantis santykis, nes su manimi buvo bandoma bendrauti ne dalykine studento–dėstytojo ar studento–administratoriaus forma. Turiu pagrindo manyti, kad minėtu atveju dvigubai už mane vyresnis vyras, užimantis atsakingas pareigas mokslo institucijoje, kurioje aš esu studentė ir turiu atsiklausti jo leidimo naudotis VDA įranga, į mane kreipėsi kaip į seksualizuotą objektą.“
R.Junevičiūtė teigė, jog po šios situacijos mintis apie darbą toje pačioje patalpoje, kurioje dirba ir G.Trimakas, buvo nemaloni, tačiau kūrybiniais ir mokslo tikslais ji norėjo toliau naudotis brangia ir tuo metu kitomis aplinkybėmis jai sunkiau prieinama įranga.
„Po kurio laiko sutikusi Trimaką VDA teritorijoje užsiminiau, kad norėčiau vėl pasinaudoti juostelių skaitytuvu. Tuomet jis man pasakė, kad tuo aparatu ne fotomedijų katedros studentai naudotis nebegali. Prisipažįstu, kad nėjau aiškintis savo teisių, neskaičiau statuto ir t. t. Man tas susidūrimas nebuvo malonus. Trimako erotinio, intymaus santykio sugestijavimas, kuris nebūtinai yra fizinė penetracija, sutrikdė mano pasitikėjimą juo ir nebenorėjau prašyti jo ar už jį aukštesnių asmenų teisės naudotis vienu VDA įrenginiu“, – pasakojo R.Junevičiūtė.
Po šio įvykio ji teigė fotomedijų laboratorija daugiau nesinaudojusi, o su G.Trimaku daugiau nebesusidūrusi tik dviese ne viešoje erdvėje.
„Po kelerių metų pertraukos, 2015 m., sugrįžus į VDA studijuoti magistro laipsnio pakopoje, iš kito dėstytojo, mano darbo vadovo, sužinojau, kad VDA užtikrina teisę visiems studentams naudotis visomis meno ir dizaino laboratorijomis, sutikus su naudojimosi taisyklėmis. Tą man patvirtino ir keli studentai, kurie naudojosi VDA fotolaboratorijos įranga patys būdami kitų katedrų studentais. VDA interneto puslapyje taip pat suradau tą patvirtinančią informaciją. Įtariu, kad man galėjo būti tyčia pateikta klaidinanti informacija apie mano kaip studentės teises naudotis VDA įranga dėl asmeninių sumetimų“, – skunde rašo R.Junevičiūtė.
Apie galimą akademinės etikos pažeidimą R.Junevičiūtė sako neprasitarusi anksčiau ir dėl to, jog manė, kad jos istorija yra pavienis atvejis: „Man tai atrodė gėdinga, nemalonu, nemandagu. Man net atrodė, kad tai būtų kažkoks apkalbinėjimas, nes tuo metu negirdėjau iš kitų žmonių kalbų apie Trimaką. Palyginimui, apie Gasiūną kalbos sklandė tarp visų katedrų studentų.“
Nenoriu demonizuoti Trimako, bet man tai atrodo proga kalbėti apie sistemos trūkumus.
Tiesa, vėliau ji teigia girdėjusi kalbų apie tokius pasiūlymus kitoms studentėms ir bent vieną atvejį, kai studentė su pasiūlymu sutiko, tačiau pašnekovė į šiuos pasakojimus sako nuosekliau nesigilinusi.
Nekvestionuoja G.Trimako kaip kūrėjo
Paklausta, kodėl nederamu elgesiu su studentais kaltinamas G.Trimakas sulaukia tokio bendruomenės palaikymo (VDA studentai ir absolventai penktadienį VDA rektoratui įteikė peticiją, kurioje išreiškiamas palaikymas seksualiniu priekabiavimu ir akademinės etikos pažeidimais kaltinamam dėstytojui), R.Junevičiūtė spėjo, jog nemažai daliai VDA sunku patikėti tokiu G.Trimako elgesiu: „Ir aš prieš šešerius metus negalėjau patikėti, kad jis man siūlo pozuoti nuogai ar sako komplimentus apie mano kūną. Akademijos bendruomenė yra labai glaudi, žmonės palaiko draugiškus santykius. Arba yra patogu, kad jie būtų draugiški, ir, priešingai, labai nepatogu leistis į konfliktus. Kai labai drastiškai nepažeidžiamos tradicinės moralinės vertybės, tada norisi pateisinti.
Gali būti ir taip, kad daugiau dėstytojų yra pažeidę etikos normas. Dalis jų galbūt jaučiasi netiesiogiai puolami, kai pradedamos kvestionuoti senos darbo ir elgesio normos. Kai pajudinamas dėstytojas, kuris tiek daug metų dirba akademijoje, kiti ilgaamžiai darbuotojai pernelyg neskatina studentų kalbėti apie daugiau nutikimų, nes, gali būti, taip daugiau žmonių prarastų darbo vietas ar gautų papeikimus“, – kalbėjo R.Junevičiūtė.
„Nenoriu demonizuoti Trimako, bet man tai atrodo proga kalbėti apie sistemos trūkumus. Manau, svarbu ne supaprastinus statyti žmones į binarines priešpriešas, į gera ir bloga, bet klausti, ar nebuvo padaryta klaidų. Reiktų skirti jo talentą, asmeninius tarpusavio santykius nuo tokių istorijų. Aš nekvestionuoju G.Trimako kaip kūrėjo. Manau, kad kalbant apie šį atvejį G.Trimaką reikia kvestionuoti kaip VDA dėstytoją ir bendro turto administratorių.“
Problema apima platesnį meno lauką
Pateiktame skunde R.Junevičiūtė ragina akademijos vadovybę skatinti esamus ir buvusius studentus teikti medžiagą apie dėstytojų darbo etikos pažeidimus: pavyzdžiui, įsteigti pasitikėjimo liniją, kurioje studentai galėtų anonimiškai konsultuotis dėl savo liudijimų, ką padarė Lietuvos muzikos ar teatro akademija, ar pasamdyti nešališką, su mokslo aplinka nesusijusį konsultantą/konsultantų komandą, turinčią profesionalių teisinių, psichologinių žinių.
Prabilusi apie savo patirtį R.Junevičiūtė sakė sulaukusi įvairių reakcijų – atsirado klausiančių, kodėl apie tai nekalbėjo anksčiau, ir kaltinančių bandant užsiimti savireklama: „Kai žmonės pradėjo kaltinti noru reklamuotis, aš pati pradėjau abejoti, ar mano skundas yra legitimus. Įtariu, kad yra ir daugiau žmonių, kurie abejoja, ar verta kalbėti. Ne tik bijant neigiamų reakcijų, bet ir dėl to, kad, girdėdami kitų eskaluojamą požiūrį, gali nebepasitikėti savo nuomone, savo vertybėmis“, – apie būtinybę sudaryti sąlygas studentams dalintis savo patirtimis sakė ji.
Paklausta, kodėl studentai ir darbuotojai vis dar bijo pasakoti apie galimai nederamą VDA dėstytojų elgesį, R.Junevičiūtė sakė: „Yra kelios priežastys. Pirma, maža profesinė bendruomenė. Antra, bendras visuomenės klimatas. Galų gale, žmonės patys pripranta prie psichologinio smurto ir net nežino, kaip jį įvardinti, kol apie tai neišgirsta iš šalies.“
Pasak R.Junevičiūtės, ši problema apima ir platesnį Lietuvos kultūros lauką: „Žmonės yra linkę vienas kitą užjausti. Jei pradėsi ką nors skųsti ir žmogus neteks darbo, nenori būti kaltas, kad jis neturės iš ko gyventi arba tai pakenks jo karjerai. Galų gale, tiek pat gali pakenkti ir savo paties karjerai – asmeniniai ir darbiniai santykiai meno bendruomenėje yra labai persipynę. Tikrai tikėtina, kad kentėsi, jei pasakysi, pvz., apie darbdavio nusižengimus, ypač jei jie nebus labai drastiški. Ar kad patiri subtilias, sunkiau įrodomas smurto, diskriminacijos formas.
Darbuotojai, kurie dirba VDA katedrose, dažnai būna tų katedrų buvę studentai. Galbūt yra ir tos specialybės kokios nors komisijos nariai ar specialistai, yra kviečiami į sąjungas arba dirba akademijai priklausančių galerijų administratoriais. Tai yra mažos salos toje pačioje akademijoje, kurios save palaiko ir išlaiko. Bijant prarasti pajamų šaltinį, nesinori ir tos savo saugios salos judinti“, – pasakojo R.Junevičiūtė.
Anot jos, svarbu paminėti ir tai, kad VDA yra dominuojanti vizualiosios kultūros švietimo įstaiga, rengianti būsimus kultūros lauko darbuotojus: „Daugybė žmonių, kurie dirba kultūros srityje, yra VDA absolventai, arba ir VDA absolventai, ir darbuotojai – jei ne esami, tai buvę ar galbūt būsimi. VDA propaguojama pasaulėžiūra toliau yra tęsiama, kai jie pereina į kitas kultūros institucijas Lietuvoje.
Dar viena problema yra ta, jog nėra aiškiai nustatytų kadencijų. Ne paslaptis, kiek dešimtmečių dirba Lietuvos dailės muziejaus direktorius [muziejui vadovaujantis Romualdas Budrys šioje pozicijoje dirba 39 metus – 15min past.], ar Šiuolaikinio meno centro direktorius [Kęstutis Kuizinas šiame poste dirba 26 metus – 15min past.]. Šie skaičiai daug ką pasako. Lygiai taip pat galima kelti klausimą, kiek laiko tuose pačiuose postuose yra VDA darbuotojai, kurių atskaitomumas gal per lengvai kontroliuojamas – tai galbūt ir skatina jų įsivaizdavimą, kad turi daugiau galių, nei iš tiesų turi, ir kuria neaiškų savo pareigų bei teisių balansą, dėl kurio ir gali būti pažeidžiamos tam tikros akademinės etikos normos“, – sakė R.Junevičiūtė.
Pripažįsta sukėlęs dviprasmišką situaciją
Sekmadienį 15min su G.Trimaku susisiekti nepavyko. Šeštadienį, atsakydamas į anksčiau siųstus klausimus, G.Trimakas rašė komentarus pateiksiantis po to, kai sulauks Etikos komiteto, posėdžiausiančio šį pirmadienį, išvadų.
Seksualiniu priekabiavimu kaltinamas Gintautas Trimakas praėjusią savaitę VDA rektoriui pateiktame rašte teigė galimai pažeidęs akademinę etiką.
Pasak VDA atstovo spaudai Mariaus Dirgėlos, Gintautas Trimakas rektoriui Audriui Klimui pateikė pareiškimą, kuriame teigiama: „Pripažįstu, kad, galimai per arti priartėdamas prie studento ar studentės, sukėliau dviprasmišką situaciją, tuo iš dalies pažeidžiau VDA akademinio etikos kodekso numatytus perspėjimus.“
Šią savaitę G.Trimakui turėtų būti įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
