Šimtmečio pasakojimo ir naratyvo autoriai – istorikai Alfredas Bumblauskas ir Norbertas Černiauskas.
„Mūsų misija ir buvo visuomenei padėti susigaudyti, kurioj vietoj yra tas šimtmetis. Ką tik minėjom tūkstantmetį, tai kas čia yra, kiek čia datų yra ir kiek gali būti tų švenčių? <...> Vasario 16 d. yra mūsų jaunosios, moderniosios Lietuvos pradžia. Pasiūlėm trispalvės Lietuvos idėją, nes tai, kas šiandien jungia mus su vasario 16 d., yra trispalvė“, – spaudos konferencijoje sakė A.Bumblauskas.
Istorikas N.Černiauskas teigė: „Svarbu akcentuoti keletą dalykų: švenčiame ne vienos dienos, ne akto pasirašymo dieną, bet šimtmetį kaip visumą. Šitas šimtas metų jungia labai skirtingas epochas, ne visas mums tokias smagias: tarpukarį, sovietmetį ir dabartinę XXI a. Lietuvą. Trispalvės Lietuvos šimtmečio idėja puikiai integruoja visas šias tris epochas, kada trispalvė tapdavo arba Lietuvos kuriančios, arba Lietuvos neprisitaikančios, žygiuojančios į Europą simboliu.“
Pasak jo, svarbu atkreipti dėmesį, kad esame stiprūs, mat niekada anksčiau istorijoje neturėjome tiek daug sąjungininkų, todėl minėdami šventę turėtume nepamiršti ir to, kaip sutikti naują šimtą metų.
Valstybės šimtmečio programoje svarbios trys kryptys, atspindinčios trispalvės spalvas ir tris tikslus – Pažink, Kurk, Švęsk – ir 11 pagrindinių veiklų, tap jų: filmai, parodos, informacinės kampanijos, Dainų šventė, Vasario 16-osios programa, programa užsienyje „Lietuva pasauliui“ ir kt.
Kryptyje „Kurk“ akcentuojamas projektas „Šimtmečio dovanos“, telkiantis piliečius kurti gražesnę, artimesnę ir stipresnę valstybę, įtraukiantis žmones į savanoriškas veiklas, taip pat – projektas „Dovanos pasauliui“, leidžiantis susipažinti su užsienio lietuvių darbais užsienio bendruomenėms. Seniūnijų konkursas „Valstybę kuriame mes“ skatins seniūnijų aktyvumą ir bendruomeniškumą, o forumas „Kitas 100“ sujungs ateities verslo, mokslo ir politikos projektus.
Kryptyje „Švęsk“ pažymimos kelios pagrindinės datos: šimtmečio startas vyks liepos 6 d., kai Tautiška giesmė bus giedama ant 100 piliakalnių, vasario 16 d. – modernios Lietuvos gimtadienis, bei birželio 30 d., kai prasidės savaitę truksianti Dainų šventė.
Organizatoriai taip pat atkreipia dėmesį į kampaniją „Ačiū“, krypties „Pažink“ projektą, įtraukiantį Lietuvos žmones dėkoti ir džiaugtis Lietuvos pasiekimus kuriančiais piliečiais ir užsienio draugais – žmonės kviečiami siųsti atvirukus valstybės ir jų pačių gyvenime svarbiems asmenims. Kampanija prasidėjo šių metų kovą, prie jos jau prisijungė valstybės vadovai, visuomenės veikėjai, dailininkai, sportininkai, žurnalistai, mokslininkai ir kt.
Svarbus ir šių metų pavasarį startavęs projektas „Gloria Lietuvai“, kviesiantis prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį.
Iš viso programoje numatoma 1000 renginių Lietuvos regionuose.
Organizatoriai pristatė ir Lietuvos šimtmečio maršrutą. Pasak laikinosios Valstybinio turizmo departamento vadovės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, gražiausia dovana Lietuvai – kelionė po ją ir galimybė iš naujo pažinti savo šalį: „Labai susidomėjo jaunimas, mokyklos – toks ir buvo tikslas, kad jauni žmonės pažintų savo šalį ir istoriją.“
Programoje numatyti ir 75 renginiai užsienyje. Ryškiausi jų: Baltijos šalių Simbolizmo paroda Paryžiaus D'Orsay muziejuje, keliaujanti Kauno modernizmo paroda, dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos diriguojami koncertai Niujorko, Berlyno, Birmingamo salėse, Martyno Levickio koncertai, styginių kvarteto „Mettis“ ir Gabrieliaus Aleknos pasirodymai.
Šimtmečio programoje esančių veiklų finansavimas 2017 m. biudžete yra 3,66 mln. eurų. 2018 m. institucijos yra suplanavusios 7,5 mln. eurų finansavimą.
