2018 m. gegužės 31 d. ŠMM įsakyme nurodoma, jog minimalus studentų skaičius menų studijų programose, geologijoje, biofizikoje, saugos inžinerijoje, klasikinėse studijose, vertimo, teologijos ir religijos studijų krypčių studijose yra 4 studentai, humanitarinių mokslų studijų krypčių grupėse, filologijoje ir archeologijoje – 8 studentai, tačiau menotyros studijos, drauge su matematika, informatika, veterinarija, inžinerija, sporto studijomis ir kt. patenka į trečiąją kategoriją, kur rentabilią grupę sudaro 10 studentų.
Humanitarinių, socialinių, ugdymo mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių programose minimalus studentų skaičius yra 15.
Kaip teigė VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėjas Helmutas Šabasevičius, sužinoję, jog šiemet Dailėtyros programa nesurinko rentabilios grupės, nes į programą įstojo 9, o ne 10 studentų, VDA atstovai kreipėsi į ŠMM, prašydami padaryti išimtį: „Kartu su prorektore studijomis Egle Bogdaniene praėjusią savaitę parašėm raštą ŠMM, atidavėme jį penktadienį. Nežinau, koks to rašto likimas, kol kas dar negavom atsakymo.”
Pasak H.Šabasevičiaus, sunku suprasti, kokiu principu nustatomas minimalus programos studentų skaičius. „Diferenciacija yra nemaža. Pavyzdžiui, religijos studijoms minimali grupė yra 4 studentai, o štai menotyros programoje jau 10. Teigiama, kad skaičiai sudaromi atsižvelgus į aukštųjų mokyklų siūlymus, tačiau mes niekada net nebuvome gavę klausimo, koks studentų skaičius būtų optimalus“, – sakė katedros vedėjas.
Paklaustas, ką dailėtyros programai reikštų pirmakursių netekimas ateinančiais mokslo metais, H.Šabasevičius teigė: „Kol kas nedramatizuočiau, bet šios programos gyvavimas vis dėlto turėtų būti nuoseklus. Būtų netikslinga ją nutraukti, ar, kaip siūlė ministrė – ką man sakė E.Bogdanienė – priimti studentus kas antrus metus. Tai nėra geras sprendimas. Svarbu, kad programa išliktų nuosekli, tačiau reikėtų sumažinti studentų skaičių. Manau, 6–8 studentai šiomis sąlygomis būtų idealu.“
Kaip teigiama VDA kreipimesi į ŠMM, VDA dailėtyros programa plėtojama visose trijose studijų pakopose – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros.
„VDA veikia Dailėtyros institutas, kuriame vykdomi Lietuvos kultūrai reikšmingi dailės, dizaino ir architektūros tyrimai. Dailėtyros instituto ir Dailės istorijos ir teorijos katedros dėstytojai yra iškilūs Lietuvos mokslininkai, gavę aukščiausius savo veiklos įvertinimus nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu“, – rašoma ŠMM adresuotame kreipimesi.
Jame taip pat nurodoma, jog Dailėtyros programa VDA vienintelė visoje Lietuvoje apima dailės istoriją, teoriją ir kritiką: „Jos unikalumas – fundamentalių žinių, susijusių su dailės ir architektūros istorija, paveldosauga, šiuolaikiniais procesais, ir įgūdžių vykdyti šių sričių mokslinius tyrimus bei aktyviai dalyvauti naujausių jų formų refleksijoje, suteikimas programos studentams (kitos menotyrinės programos siekia tik panoramiškai apimti visas meninės raiškos kryptis)“.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) šiemet taip pat neteks dviejų programų – kaip 15min informavo LMTA priėmimo komisijos atsakingasis sekretorius Rolandas Aidukas, nepavyko surinkti rentabilių muzikologijos (pritrūko 12 studentų) ir meno vadybos (pritrūko 6 studentų) grupių.
Jo teigimu, kol kas LMTA į ŠMM su prašymu persvarstyti minimalų studentų skaičių šiose specialybėse nesikreipė, tačiau tokio varianto neatmeta. R.Aiduko teigimu, jo žiniomis dėl rentabilių grupių apimčių nustatymo ŠMM su LMTA nesikonsultavo.
„Yra tokių specialybių ir programų, kuriose studentų negali būti daug – Lietuvai jų tiek tiesiog nereikia. Pavyzdžiui, vaizdo režisierių, operatorių ar muzikologų. Tai specifinės programos. Didiesiems universitetams didelės studentų grupės gal ir gerai, tačiau menams ir panašioms programoms tokia sistema netinka“, – sakė R.Aidukas.
Švietimo ir mokslo ministerija išlygų daryti neplanuoja
Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas 15min teigė, jog minimalaus studentų skaičiaus studijų programoje nustatymas nėra naujiena – Mokslo ir studijų įstatymas ŠMM numato prievolę juos reguliuoti, tai daroma nuo 2017 m. derinant su Lietuvos universitetų rektorių konferencija. Iki tol minimalius skaičius nusistatydavo pačios aukštosios mokyklos per bendrąjį priėmimą.
„Per bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas kasmet būna studijų programų, kurios nepasiekia minimalios rentabilumo kartelės ir nedalyvauja tolimesniuose priėmimo etapuose. Per šių metų priėmimą nerentabilių programų yra apie 60, tai perpus mažiau negu pernai, nes dauguma aukštųjų mokyklų jau anksčiau atliko namų darbus – stambino, jungė.
Minimalus studijų vietų skaičius studijų programoje nustatomas siekiant sutelkti studijų potencialą rengti tam tikros srities specialistus, kad studentams būtų užtikrinamos galimybės gauti kokybiškas, paklausias, konkurencingas, poreikiu grįstas studijas“, – sakė G.Viliūnas.
Pasak jo, svarbiausi rentabilios grupės nustatymo kriterijai – pakankamas skaičius studentų, kad susidarytų kokybiškoms studijoms būtina grupė, o į aukštąją mokyklą ateitų pakankamas finansavimas, būtinas dėstytojų atlyginimams ir studijų ištekliams.
„Atsižvelgiant į menotyros studijų specifiką, jų programoms šiuo metu nustatytas gerokai mažesnis minimalus skaičius (10 studentų), nei kitoms humanitarinių mokslų kryptims (15 studentų). Šiuo metu menotyros, kaip ir daugelio kitų humanitarinių mokslų studijų krypčių, norminė 2018 m. studijų kaina, skiriama už vieno studento studijas per metus, yra 1285 eurų. Menotyros kryptyje šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose yra trys studijų programos, kuriose iš viso studijuoja 125 studentai, iš jų 54 studentai – dailėtyros studijų programoje“, – kalbėjo G.Viliūnas.
Jis taip pat pridūrė, jog šiemet stojantieji menotyrą gali studijuoti Vytauto Didžiojo universitete, kurio siūloma studijų programa praėjo studijų rentabilumo kartelę.
„Aukštosios mokyklos priėmimą į nišines studijų programas gali siūlyti ne kasmet, o kas kelerius metus. Aukštosioms mokykloms buvo siūloma apsvarstyti, ar šalyje tokių programų nereikėtų vykdyti pakaitomis su kitomis aukštosiomis, kurios jas vykdo“, – teigė viceministras.
Paklaustas, ar VDA dailėtyros programai gali būti leista dalyvauti papildomame ir antrame priėmimo etapuose, turint omenyje, kad iki rentabilios grupės pritrūko tik vieno studento, G.Viliūnas teigė, jog tokia galimybė nėra numatyta saugant studentų interesą.
„Pirmojo priėmimo etapo metu sužinoję, kad jų pasirinkta studijų programa nesurenka minimalaus studentų skaičiaus, stojantieji turi galimybę rinktis kitas juos dominančias studijų programas. Jei būtų leista rinktis nerentabilias studijų programas antrajame etape ir jos net po antrojo etapo nesurinktų reikiamo studentų skaičiaus, stojantieji papildomame etape turėtų galimybę rinktis dažniausiai tik valstybės nefinansuojamas vietas, likusias kitose studijų programose. Tokiu atveju būtų pažeisti stojančiųjų teisėti lūkesčiai.
Anksčiau, kai minimalus skaičius studijų programoje nebūdavo fiksuojamas per pirmąjį bendrojo priėmimo etapą, pasitaikydavo atvejų, kad studijų programą po visų priėmimo etapų pasirinkus tik keletui stojančiųjų, būsimi studentai būdavo aukštosios mokyklos nuožiūra prijungiami prie kitos studijų programos, apie tai sužinodavo tik prieš pat mokslo metus ir kitų studijų pasirinkimo galimybės iš viso nebeturėdavo“, – kalbėjo viceministras.
