Jaunimo organizacijos teigimu, svarbu, jog viešos erdvė desovietizavimas netaptų „pretekstu jos komerciniam užstatymui ar postmoderniam išdarkymui apskritai panaikinant esamą skverą“.
Būtina, pasak organizacijos, išsaugoti esamą parką, kaip viešąją erdvę, prieinamą visiems vilniečiams bei miesto svečiams.
„Esame įsitikinę, kad šio paminklo likvidavimas yra puiki proga pradėti Vilniuje formuoti provalstybišką viešąją atmintį, kurios pagrindas yra laisvės kovotojų pagerbimas ir kurios iki šiol nedrįstame kurti sostinėje“, – rašoma pranešime.
„Šiemet švenčiamas žymaus partizano Juozo Lukšos-Daumanto gimimo šimtmetis ir ta proga Seimo paskelbti jo vardo atmintini metai yra ideali proga išreikšti pagarbą šiam už Lietuvos laisvę žuvusiam kovotojui, o per jo asmenį ir visoms partizanų kovoms ir rezistencijos istorijai. Siūlome Vilniaus miesto savivaldybės tarybai šiuos metus pažymėti suteikiant buvusiam P.Cvirkos skverui Juozo Lukšos-Daumanto vardą bei inicijuojant naujo paminklo, skirto šiam partizanui atminti, statybas šioje vietoje. Ne paslaptis, kad visuomenės dalis bet kokius paminklus partizanams ar kolaborantams laiko sovietine atgyvena ir pasisako už miestą be paminklų. Toks požiūris, deja, prasilenkia su tikrove – visos brandžios demokratijos Vakarų šalys, kaip ir likęs pasaulis, puošia savo sostines iškiliausių tautos atstovų paminklais. Vilnius šiuo požiūriu kol kas yra gėdinga išimtis. Šiandien puikus laikas pradėti tai keisti“, – savo siūlymą komentuoja „Pro Patria“ sambūris.
Sambūris atkreipia dėmesį, jog dedikavus dabartinį P.Cvirkos skverą J.Lukšai-Daumantui, kartu išsispręstų ir jau ne vienerius metus Vilniaus miesto savivaldybės taryboje konfliktus su Naujamiesčio vietos bendruomene ir meno kūrėjais keliantis klausimas, dėl J.Lukšos-Daumanto vardo suteikimo skverui adresu Savanorių pr. 1. Pastaruoju metu savivaldybė buvo įsipareigojusi rasti J.Lukšos-Daumanto vardo skverui kitą vietą mieste, tačiau mieste objektyviai trūksta tinkamų vietų tokios svarbos asmenybės amžinimui. „Pro Patria“ įsitikinimu, dabartinis P.Cvirkos skveras tam būtų ideali vieta.
Juozas Lukša-Daumantas buvo antinacinės rezistencijos dalyvis ir vienas 1944-1953 metais vykusios ginkluotos antisovietinės rezistencijos vadų, atstovavo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui užsienyje, mezgė ryšius su Nepriklausomos Lietuvos atstovais ir šalininkais, skleidė žinią apie Lietuvos kovą prieš sovietinę okupaciją kitose šalyse. 1951 metais žuvo miške, dabartiniame Kauno rajone, išduotas dvigubo agento. 2021-uosius metus skelbiant J.Lukšos-Daumanto atminimo metais, žiniasklaidoje pasirodė išgalvotų kaltinimų, neva J. Lukša-Daumantas dalyvavo 1941 m. žydų žudynėse „Lietūkio“ garažo teritorijoje Kaune. Kaltinimai nebuvo įrodyti ir atitiko Rusijos informacinio karo naratyvą apie partizanus ir Birželio sukilimo dalyvius kaip tariamus nacių kolaborantus.
15min primena, kad nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų taryba antradienį išbraukė sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro. Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko teigimu, paminklo nebeliks dar šiais metais. Tiesa, po konferencijos žurnalistams jis prasitarė, kad greičiausiai tai bus spalio mėnuo.
