Profesionalusis scenos menas: skaidresnis finansavimas, mažiau biurokratijos

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo projektui ir teiks jį Seimui.
Renginys
Renginys / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Įstatymo pataisomis siekiama aiškesnės profesionaliojo scenos meno finansavimo sistemos, atsisakoma besidubliuojančių biurokratinių procesų, sudaromos sąlygos skaidriau paskirstyti valstybės biudžeto asignavimus. Taip pat mažinamos administracinių procedūrų apimtys kūrybiniams darbuotojams, įstaigoms ir jų savininko teises bei pareigas įgyvendinančioms institucijoms.

Keičiant profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos finansavimo mechanizmus, nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų kultūrinės edukacijos projektų finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos perkeliamos į Kultūros ministeriją. Kitų profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos finansavimas ir kompensavimas už sales ar kitas erdves bus koncentruojamas Lietuvos kultūros taryboje. Toks atskyrimas leis efektyviau naudoti lėšas, užtikrins didesnę kontrolę ir skaidrumą.

Siekiant vienodų konkurencinių sąlygų Lietuvos scenos meno įstaigoms ieškant partnerių ir bendradarbiaujant su užsienio valstybių įstaigomis, taip pat papildomai apsaugoti viešąjį interesą ir užtikrinti tinkamą lėšų panaudojimo kontrolę, tikslinamas profesionaliojo scenos meno įstaigų sudaromų jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių teisinis reguliavimas.

Įstatymo projekte įtvirtinama nuostata padidinti profesionaliojo scenos meno įstaigų (teatrų, koncertinių įstaigų ir cirko) kūrybiniams darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atliko profesionaliojo scenos meno kūrinius (dirigentai, orkestrų, instrumentinių ansamblių muzikantai, baleto artistai, dramos bei lėlių teatrų aktoriai) ir dėl profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to buvo nutraukta jų darbo sutartis, kompensacinių išmokų dydį nuo 10 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio iki 13 BSI.

Siekiant išvengti Kultūros ministerijai nebūdingų funkcijų vykdymo, atsisakoma nuostatos, kad Kultūros ministerija derintų nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriuose įgyvendina savininko teises ir pareigas, struktūrą ir pareigybių sąrašą bei nustatytų nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų gastrolių tvarką.

Įstatymo pakeitimai taip pat sudarys galimybę sprendimus dėl juridinio asmens pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga ir šio pripažinimo panaikinimo pavesti priimti ne Kultūros ministerijai, o jai pavaldžiai biudžetinei įstaigai.

Įstatymo pakeitimais atsisakoma perteklinių nuostatų, susijusių su vadovo veiklos vertinimu, ir kūrybinių darbuotojų atestavimo procedūros, nes ji dubliuoja darbuotojų metinio vertinimo procesus.

Numatyta, kad šie įstatymo pakeitimai įsigaliotų 2023 m. balandžio 1 d.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų