Multimedijų platformos „Nanook“ komanda (Artūras Morozovas, Ina Šilina, Severina Venckutė) kartu su Kauno technologijos universiteto tyrėju Arvydu Grišinu tarpdisciplininio projekto „Post-Post-Soviet“ metu kalbina šios kartos atstovus, siekdami geriau suprasti, kokį pasaulį mato ir kuo gyvena šie jauni žmonės. Šio tęstinio projekto pirmojo etapo metu koncentruotasi į jaunimą, užaugusį rusakalbėse aplinkose, Visagine ir Rygoje.
Ryga – erdvė, kur rusiška kultūra susiduria su vakarietiškomis vertybėmis
Susitikimo Rygoje, Kaņepes kultūros centre, metu dalyviai atvirai ir mąsliai dalinosi mintimis ekologijos, politikos ir popkultūros temomis, pasakojo asmenines istorijas.
Pavyzdžiui, dvikalbė Ramona save apibūdina kaip Latvijos gyventoją, kuri kalba ir rusiškai, ir latviškai, mokosi anglų, vokiečių ir ispanų kalbų. „Gyvenu Latvijoje ir netgi tuo kažkur giliai didžiuojuosi“, – teigė ji. Mergina dar vis mokosi mokykloje, bet aktyviai dalyvauja debatų klube ir galvoja apie antropologės, o galbūt – politikės karjerą.
Jos draugė Jelizaveta pasakoja susidurianti su neigiamomis reakcijomis, kuomet žmonės Latvijoje sužino (ir gerokai nustemba), jog ji – rusė. Dėl šios priežasties mergina netgi mąsto susilatvinti vardą į Elzbete, o latviškai sako kalbanti be akcento. Jelizavetą domina ekologija, jau kurį laiką ši šešiolikametė mergina yra pasirinkusi veganišką gyvenimo būdą, norėtų gyventi gamtoje.
Etninių rusų populiacija Rygoje siekia daugiau nei trečdalį miesto gyventojų. Jaunuoliai šį miestą įvardino kaip saugų, įdomų ir turintį daug ką pasiūlyti. Būtent taip jį mato internetinę tinklalaidę patys kuriantys ir politikos bei viešosios kultūros aktualijas aptarinėjantys Michailas, Nikita ir Sergejus. Pastarajam patinka, kad Rygoje galima aptikti „rusų kultūros“ posovietinio palikimo, visgi derančio su vakarietiškomis vertybėmis.
Internetinėje erdvėje ir socialinėse medijose (daugiausia rusiškose) jaunuoliai bendrauja su rusakalbiais gyventojais iš kitų šalių. Tačiau internetu juos pasiekia ir Vakarų pasaulio, ir Kinijos bei Pietų Korėjos popkultūra, šia prasme jų akiratis platus. Politinę situaciją Rytų kaimynystėje jaunuoliai vertino nors ir neradikaliai, bet neigiamai, teigė, kad iš Rygos ten keltis nenorėtų.
Vakarus dalis jų irgi vertino su tam tikra distancija, ganėtinai kritiškai atsiliepdami „kraštutinai“ liberalių ir reliatyvistinių vertybių atžvilgiu. Tuo metu apie kitas Baltijos šalis šie jaunuoliai teigė žiną nedaug. Teiravosi, ar Lietuvoje dar vis prezidentauja Dalia Grybauskaitė. Vis dėlto teigė besižavintys Estijos prezidente ir apskritai šios šalies valdžią vertino teigiamai.
Iš Visagino į Vilnių: virsmas į suaugusiųjų gyvenimą
Dirbtuvės su Visagino jaunimu vyko dviem etapais. Pirmasis susitikimas įvyko šių metų balandį menų rezidencijoje „Točka“. Tuo metu pokalbio dalyviai tebesimokė mokykloje ir ruošėsi abitūros egzaminams. Daugiau nei pusę šio mažo daugiabučių miestelio Lietuvos šiaurės rytuose gyventojų sudaro rusų tautybės žmonės. Rusų kalba, anot projekto dalyvių, mieste kalbama visur nuo parduotuvės iki poliklinikos.
Patys dalyviai kuo puikiausiai bendravo lietuviškai, visi mokėsi lietuviakalbėje mokykloje. Ruse iš kalbintų jaunuolių save pavadino vienintelė Aleksandra, šių metų rugsėjį įstojusi į genetikos studijas Vilniuje. Mergina pastebėjo, kad kai kurie jos bendraamžiai daug praranda nesimokydami valstybinės kalbos. Anot kitų dalyvių, taip yra dėl populiarios nuomonės, kad Visaginas – rusiškas kraštas.
Antrasis susitikimas įvyko rugsėjo mėnesį, kuomet dalyviai jau buvo pradėję studijas bei darbus Vilniuje. Lyginant su ankstesniu susitikimu dalyviai atrodė išlaisvėję, noriai besisemiantys naujų patirčių sostinėje. Gustas, studijuojantis grafinį dizainą, bei finansų ir draudimo matematikos pirmakursė Paulina teigė, kad sostinė jiems suteikė daugiau laisvės ir galimybių būti savimi.
Studijų atsisakiusi ir tatuiruočių menu užsiimanti Žiedūnė teigė apie įvykius pasaulyje sužinanti iš instagramo srauto.
Pasakodami anekdotines situacijas ne tik nutikusias Vilniuje, bet ir mokykloje, šeimoje ar kitur, jaunuoliai aptarė jiems rūpimas socialines, švietimo problemas. Skirtingai nei Rygos jaunimas, visaginiečiai pabrėžtinai simpatizavo liberaliosioms idėjoms. Politikos mokslus studijuojanti Melita teigė, kad, jei galėtų, koreguotų švietimo sistemą – padidintų lytinio švietimo pamokų, kurių mokykloje buvo gerokai per mažai.
Panašu, kad, kaip ir Rygos atveju, pasaulio naujienos šią jaunuolių grupę pasiekia internetu. Studijų atsisakiusi ir tatuiruočių menu užsiimanti Žiedūnė teigė apie įvykius pasaulyje sužinanti iš instagramo srauto. Jaunuoliai prisipažino daugiau žiną apie pasaulio nei Lietuvos naujienas. Lietuvos politiką jie įvardino kaip beprasmę, tokią, kurioje nieko nevyksta. O šiuo metu medijose populiarios seksualinių mažumų ar globalaus atšilimo temos jaunuoliams atrodė pabrėžtinai svarbios.
Portretų koliažas tęsiasi
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu (2019 m.) Lietuvoje nuolatos gyvena beveik 60 tūkst. pilnametystės sulaukusių jaunuolių, gimusių po 2000-ųjų metų. Jie sudaro maždaug 2 proc. dabartinės Lietuvos populiacijos, o kiekvienais metais aštuoniolikos metų sulaukia tarp 25 ir 30 tūkst. jaunų žmonių, arba maždaug po 1 proc. Lietuvos gyventojų. Šiame projekto etape dalyvavo dešimt jaunuolių, po penkis iš Visagino ir Rygos. Tokia imtis, žinoma, jokiu būdu nereprezentuoja viso Baltijos šalių jaunimo.
Tačiau tikimasi, jog projektą tęsiant, šiuos jaunuolių pasakojimus bus galima gretinti, lyginti ir ryškinti bendrą asmenybių, balsų ir nuomonių koliažą. Šį projekto etapą finansavo Šiaurės ministrų taryba. Su dirbtuvių metu vykusiomis diskusijomis, jų dalyviais bei kūrybine medžiaga rusų ir lietuvių kalbomis galima detaliau susipažinti Nanook.lt svetainėje bei tinklalaidės platformoje NYLA čia ir čia.
Arvydas Grišinas yra politikos antropologas, mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo darbuotojas.
