„Dabar yra svarstoma ir mes turėsime ties tuo dirbti, kad šeimai – seneliams su vaikais, tėvams su vaikais – nemokamas muziejų lankymas būtų užtikrinamas kiekvieną savaitgalį, turiu omeny sekmadienį. Toks yra tikslas, yra toks noras finansuoti“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė R.Karbauskis.
„Kad kiekvieną sekmadienį šeima žinotų, kad ji gali pasirinkti bet kurį muziejų ir ateidami į jį jie nemokamai galės tą muziejų apžiūrėti“, – pridūrė jis.
Kultūros ministerija skelbė, kad nuo kitų metų paskutinį mėnesio sekmadienio jai pavaldūs muziejai bus nemokami visiems lankytojams.
Trečiadienį Kultūros komitete svarstyta, kaip veikia rugsėjį pradėjusi galioti Kultūros paso programa pradinukams.
Kultūros ministerijos duomenimis, šiuo metu Kultūros paso paslaugų rinkinį sudaro 404 paslaugos, akredituotos ekspertų. Iš 904 mokyklų ir 117 tūkst. 730 pradinukų Kultūros paso programa pasinaudojo 848 mokyklos ir 104 tūkst. 797 pradinių klasių moksleiviai.
Programai iš viso numatyta 624 tūkst. 395 eurų, iki gruodžio 1-osios panaudoti 400 tūkst. eurų, informavo ministerija.
Vienam pradinukui šiemet skirti 5 eurai, kitąmet numatyta galimybė Kultūros pasu naudotis visiems moksleiviams. Kiekvienam bus skirta po 15 eurų.
Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė pabrėžė, kad nėra geografinių apribojimų naudotis Kultūros paso paslaugomis.
„Tam ir yra šitas Kultūros pasas, kad Mažeikių pradinukas galėtų atvažiuoti į Vilnių ir į Kauną“, – sakė ji.
Kultūros ministerijos duomenimis, Kultūros paso paslaugos siūlomos 40 savivaldybių. Daugiausia jų yra Vilniuje, per 60, Kaune – beveik 60, Šiaulių mieste – per 30, Klaipėdoje – per 20.
Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis teigė, kad rajonų moksleiviai gali pasinaudoti miestuose siūlomomis paslaugomis ar atvirkščiai važiuodami iki jų mokykliniais autobusais. Anot jo, pavėžėjimo kaina į Kultūros paso paslaugos kainą neįskaičiuojama. Švietimo ir mokslo ministerija skiria lėšų pavėžėjimui.
Kita vertus, R.Karbauskis svarstė, kad pigiau būtų vežti spektaklius pas moksleivius, nei 600 vaikų į teatrą.
Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis tvirtino matąs diskriminaciją, jog nuošalesnių mokyklų vaikai gauna mažiau paslaugų nei didmiesčių.
Lietuvos neformaliojo švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Gitana Viganauskienė BNS sakė, kad atokesnių regionų mokyklos dažniausiai užsisako paslaugas, kurios atvažiuoja į mokyklą.
„Kadangi tai yra paslauga, kuri atitiko akreditaciją, buvo įvertinta ekspertų, negalima sakyti, kad Operos ir baleto teatro paslauga yra geresnė už tą, kuri atvažiuoja į mokyklą. Tos paslaugos šiam trimestrui pačios populiariausios“, – teigė G.Viganauskienė.
Jos duomenimis, nors vaikui skirti 5 eurai, kai kurios mokyklos sugebėjo už tą sumą pasinaudoti net trimis paslaugomis. Tačiau vidutiniškai pasinaudota pusantros paslaugos.
Kultūros viceministrė atkreipė dėmesį, kad Kultūros paso programa išjudino menininkus.
„Pavieniai kūrėjai pradėjo užsidirbti“, – teigė G.Žemaitytė.
