Anot jo, tai įvardijančia savivaldybės tarybos trečiadienį priimta deklaracija siekiama įtvirtinti aiškią miesto poziciją, nes šiuo kyla nemažai diskusijų tiek dėl būsimos salės valdymo modelio, tiek dėl sprendimų, susijusių su didžiosios salės akustika.
„Valdymo modelį reikia nuspręsti kuo greičiau, tas ir yra akcentuota. Mūsų manymu, ta salė turėtų būti atvira, o ne priskirta tik vienam ar kitam kolektyvui. Turi būti galimybė įvairiems kolektyvams koncertuoti“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo meras.
Anot jo, taip pat svarbu nustatyti, kiek salė bus skirta natūralios akustikos koncertams ir kiek koncertų galės vykti su įgarsinimu, pavyzdžiui, džiazo ar kitos muzikos.
„Didžioji salė vienareikšmiai pagrindinė jos funkcija, su kuria kompromisų negalima daryti, tai yra natūralios akustikos salė. Bet kiek tai neprieštarauja šitam tikslui, turi būti įsileidžiami ir kiti (...), tai reiškia koncertai, kuriems gali reikėti ir dirbtinio įgarsinimo“, – tvirtino R.Šimašius.
Savivaldybė lapkritį su salės architektūrinės idėjos konkursą laimėjusia ispanų studija „Arquivio architects“ pasirašė 7 mln. eurų projektavimo sutartį, ji dirbs su Lietuvos architektų studija „Cloud architetkai“.
Pastatų kompleksą buvusių Profsąjungos rūmų vietoje, ant Tauro kalno sudarys keturios salės: Didžioji, talpinanti 1,5 tūkst. –1,7 tūkst. klausytojų, bus pritaikyta klasikinės simfoninės ir kamerinės bei kitų žanrų muzikos koncertams, mažoje salėje tilps 500 žiūrovų ir bus skirta įvairių meno žanrų pristatymui.
Trečioji, „Tautos namų“ salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai. Reziduojančio orkestro kasdieninei veiklai, pirmiausia – repeticijoms, bus suprojektuota atskira, ketvirta, salė. Akustinėmis savybėmis ji bus artima Didžiajai, tokio pat dydžio planuojama ir scena.
Į projekto kainą įskaičiuojami ir akustiniai sprendimai, projektą patikėta atlikti akustikos inžinerijos įmonei iš Japonijos „Nagata Acoustics“. Projektuojant 16 tūkst.–18 tūkst. kv. m. erdves, planuojama sukurti realų mažesnį salės prototipą.
Užbaigti techninį projektą ketinama 2022-ųjų pradžioje.
