„Alfonsą Motiejūną galėtume pavadinti tapybos klajūnu, kuris, ieškodamas savo stiliaus raiškos, meistriškumo, jam artimų spalvų skambėjimo, lakoniškumo tiek gamtoje, tiek žmonėse ar daiktuose, su molbertu ant pečių apkeliavo daugybę Lietuvos vietų“ – pasakoja parodos kuratorė Nijolė Nevčesauskienė, – „šių paieškų devizu galėtų būti dailininko pasakyta frazė: „iš visko, kas yra pasaulyje gražaus, man patinka tik spalvos“.
Minint A.Motiejūno (1912–1979) šimtąsias gimimo metines, Vilniaus Radvilų rūmų muziejuje surengtoje parodoje eksponuojama tapyba, piešiniai, dokumentinė medžiaga, atskleidžianti kintantį kūrybingo tapytojo kelią. Po studijų Kauno meno mokykloje ir Vilniaus dailės institute kamerinę, stilizuotų formų tapybos sampratą nustūmęs į šalį, spalvų paletę išgryninęs iki ryškių skambių tonų, pastozinius potėpius užauginęs iki reljefiškumo, jis tapo vienu ryškiausių lietuvių koloristinės tapybos atstovų.
A.Motiejūno mokytojais buvo žymiausi to meto kūrėjai, pedagogai Justinas Vienožinskis, Antanas Žmuidzinavičius, Petras Kalpokas, Jonas Šileika, Adomas Galdikas ir kiti, padėję išsiugdyti reiklumą sau ir skatinę jo begalinį norą kurti. Kilęs iš vargingos šeimos, jis visomis išgalėmis siekė galimybės mokytis tapybos ir kurti. Dėl šio savo tikslo nebijojo skurdo, bado, sunkių ir ne visai prestižinių užsiėmimų. Dailininkas nevažinėjo po užsienio šalis, bet keliavo po savo kraštą, kūrė bet kokiomis sąlygomis – dirbdamas Vilniaus dailės institute, Lietuvos dailininkų sąjungos organizuojamų plenerų metu, dalyvaudamas kilnojamosiose parodose.
Didžiausia A.Motiejūno tapybos ir piešinių kolekcija saugoma Lietuvos dailės muziejuje (158 tapybos ir 44 piešiniai). Dalis kūrinių buvo įsigyta iš bendrų parodų nuo 1944 m. Po dailininko mirties 1983 m. Lietuvos dailės muziejuje buvo surengta jo personalinė paroda, o 1984 m. dailininko žmona Valerija Motiejūnienė muziejui perdavė 66 tapybos darbus. Rengiant šią parodą, dailininko sūnus Rimantas muziejui padovanojo 28 piešinius ir eskizus: autoportretus, motinos, tėvo, žmonos, vaikų, įvairių modelių portretus.
Parodoje eksponuojami 72 tapybos darbai ir piešiniai iš Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos dailininkų sąjungos, Vilniaus dailės akademijos muziejaus, privačių Leonidos Tamulytės, Virginijos Motiejūnienės kolekcijų bei dokumentinė medžiaga, gauta iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, dailininko sūnaus Rimanto Motiejūno, dukterėčios Donatos Mitaitės. Sovietmečiu susiformavęs Vilniaus „Dailės“ kombinato save „tiražuojančio“ dailininko įvaizdis šioje parodoje koreguojamas, akcentuojant kitas kūrybos puses, eksponuojant ankstyvuosius, mažiau žinomus penktojo, šeštojo dešimtmečio tapybos darbus, piešinius. Paroda įvardijama kaip dailininko „spalvų kelionės“, nes atskleidžia meninio kelio kūrybos trajektorijas ne tik vietos ir laiko, bet ir stilistinės raidos paieškų požiūriu.
Paroda veiks iki birželio 3 d.
