Parodoje „Žemiško grožio daina“ dailininkas Juozas Gecevičius pristato per 60 akvarelės technika atliktų darbų, grafikos darbų, per 10 keramikos kompozicijų. Ekspozicijoje rodomi portretai, peizažai, ekslibrisai, atvirukai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių, iš dailininko dirbtuvės, keletą darbų parodai paskolino menotyrininkė Aldona Dapkutė.
„Pasirinkęs keramikos specialybę, kaip ir daugelis kitų keramikų, savarankišką darbą pradėjo nuo vazų kūrimo. Kiek įsibėgėjęs, ėmė linkti į dekoratyvines kompozicijas. Bėgant laikui, pagrindine Gecevičiaus kūrybos sritimi tapo akvarelė. Tai joje išsiliejo vaiski grožio vizija – piliakalnių, vienkiemių, laukų, miškų vaizdai, neleidę ramiai gyventi“, – pasakoja parodos kuratorė Danutė Skromanienė.
Juozas Gecevičius gimė 1930 m. Marijampolės aps., Vytautiškių kaime. Dailininko žodžiais, vaikystė ir jaunystė prabėgo šalia ošiančio Kalniškės miško, Žaliosios girios mėlynės ir Palių spanguolynų. 1945 m. gegužės 16 d. Kalniškės miške įvyko partizanų susirėmimas su NKVD kariuomene. Šis įvykis padarė įtaką būsimo dailininko pasirinkimui: 1947 m. J.Gecevičius tapo Šarūno rinktinės Varmo grupės ryšininku. 1962 m. Vilniuje baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą. Nuo jaunumės dailininkas juto turintis mokymo gebėjimų – Vilniaus pedagogikos mokykloje skaitė meno istorijos kursą, dėstė piešimą, trisdešimt penkerius metus dirbo Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje. Neseniai atšventė 80-metį. Lig šiol yra aktyvus dailės gyvenimo dalyvis. Priklauso Lietuvos dailės ugdytojų draugijai, Vilniaus akvarelininkų „Plekšnės“ klubui, stengiasi nepraleisti keramikų „Harmonijos“ simpoziumų.
Paroda veiks iki 2012 sausio 8 d.
