Stefanija Jokštytė – bronzinio Kanų liūto nugalėtoja, festivalių „Kino pavasaris, „Sirenos“ bei „Vilnius City Opera“ ir Oskaro Koršunovo teatro marketingo konsultantė, jau gegužės 18 d. atvyks į Panevėžio Forumą – didžiausią Šiaurės Lietuvoje organizuojamą konferenciją kultūros tema. Klausytojams ji padės suprasti, kodėl kultūra yra ekonomikos variklis ir kokią naudą ji gali duoti Panevėžiui.
„Kultūra yra ekonominis <...> akseleratorius. Ji skatina ekonominį augimą bei plečia miestelėnų pasaulėžiūrą“, — kaip kultūra veikia ekonomiką aiškina kūrybininkė, kuriai tai yra kiekvieno miesto pamatas, atskiriantis jį nuo miestelio ar kaimo.
XXI a. būtina draugystė
Gali atrodyti, kad kultūra ir ekonomika labai skirtingos sritys, tačiau pastaraisiais metais jų ryšis darosi vis glaudesnis ir yra vis labiau pastebimas. Nors S.Jokštytė, būdama kultūros atstove, nenorėjo postringauti, kaip ekonomika sąveikauja su kultūra, bet ji puikiai žino, ką ekonomika kultūrai suteikia. Jai paantrinti, matyt, galėtų daugelis — kultūrai ir menui visuomet reikalinga ekonominė pagalba.
Nors aišku, kad kultūros augimui ir plėtrai reikalinga finansinė paspirtis, kūrybininkė pastebi ir kitą aspektą. „Tiesa ir ta, kad į ekonomiškai silpnesnes teritorijas atsikėlus menininkams jos veikiai pagyvėja, tampa paklausesnės ir tuo pačiu žymiai brangesnės“, — sako ji. Tokius buvusių tuštesnių ir neturtingesnių rajonų pokyčius ji pastebėjo Vilniaus Užupyje ir turistų pamėgtame Berlyne Vokietijoje.
Tokių miestų, kuriems būtų naudinga darni šių dviejų sričių draugystė, pasak S.Jokštytės, yra daugybė. Dar tiksliau — išvien veikiančios kultūros ir ekonomikos reikia visiems miestams. Ir visai nesvarbu, koks jo dydis.
Reklamos ekspertė įsitikinusi, kad tik kultūra gali įpūsti naujų vėjų ir atnešti tokių idėjų, kurios būtinos XXI a. ekonominiame lauke. Miestas, kuris nori būti modernus, žengti koja kojon su novatoriškumu ir prisikelti iš sąstingio, tiesiog privalo atsigręžti į kultūrą ir iš jos semtis įkvėpimo.
Kultūros objektų nepaversti pinigų aparatais
S.Jokštytė įsitikinusi, kad Panevėžyje planuojamas įgyvendinti S.Eidrigevičiaus menų centro projektas yra nuostabus ir itin naudingas. Ji neabejoja, kad tai vienas svarbiausių šio laikmečio regiono kultūros projektų, ir įžvelgia įvairiapuses naudas: „didesni turistų srautai, jaunimo edukacija ir paties miesto atgijimas“.
Vis dėlto S.Jokštytė pabrėžia, kad šis ambicingas, miestui prisikėlimą žadantis projektas bus veiksmingas tik tuomet, jei jame jauniems menininkams ir kūrėjams bus skiriamas deramas dėmesys. „Svarbu nepaversti šio centro vien pinigų įsisavinimo aparatu“, – apie galimus per daug glaudžių ekonomikos ir kultūros ryšių pavojus perspėja kūrybininkė.
Norint atgaivinti miesto kultūrą ir rasti naujų būdų, kaip ją suvesti su ekonomika, tikrai nėra būtina investuoti tik į milijoninius projektus. „Svarbu pasitelkti vaizduotę, kuri padės rasti vis naujų jungčių tarp kultūros ir ekonomikos“, – teigia ji.
Kokybė gali sukelti taip laukiamą audrą
„Kultūrai reikia pinigų. Taip visais laikais buvo ir bus, nes menas ir kultūra yra brangūs dalykai, kurie patys neišsilaiko,“ – sako moteris. Vis dėlto šių dvejų sričių draugystės nauda yra abipusė. Stefanija pastebi, kad kultūra ekonomikai padeda išjudinti nusistovėjusius vandenis, suaktyvinti pinigų cirkuliaciją.
Kūrybininkė akcentuoja mieste kuriamos kultūros kokybės svarbą, nes nuo to priklausys jos ir ekonomikos sąjungos sėkmė. „Žinią apie kultūrą reikia skleisti ne tik miesto, bet ir nacionaliniu mastu. Svarbu burti skirtingo amžiaus bendruomenės narius į kultūrinius vienetus ir suteikti jiems kuo daugiau laisvės saviraiškai“, — patarimais, kaip išjudinti kultūrą iš sąstingio ir padidinti jos poveikį ekonomikai, dalijasi reklamos ekspertė.
„Panevėžio Alumni“ asociacija šį šeštadienį, gegužės 18 dieną, kviečia į Juozo Miltinio dramos teatre vyksiantį jau trečiąjį Panevėžio forumą. Renginyje bus skatinama atsiverti kultūrai bei imtis asmeninės iniciatyvos. Šių metų forume dalyvaus įvairių kultūros sričių ekspertai, kurie kartu su panevėžiečiais bei miesto svečiais kūrybinėse dirbtuvėse mėgins apibrėžti miesto kultūros sampratą ir viziją. Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija. Daugiau informacijos apie renginį – internetiniame puslapyje.
