Dainų šventę vadina susivienijimo iškilmėmis
Dainų šventės neįmanoma vertinti neigiamai ar skeptiškai, ypač esant vienu iš Dainų dienos „Vienybė težydi“ kūrybinės grupės narių, sako Tomas Ambrozaitis. „Labai džiaugiuosi ir esu pakylėtas, kad tai vyksta, nepaisant kai kurių žmonių, net aukštų asmenų, neigiamų pasisakymų apie renginį“, – tvirtina pašnekovas.
Anot T.Ambrozaičio, Dainų šventės jėga ir pagrindas yra įspūdžiai, nesibaigiantys net jai praėjus: „Į klausimą, kodėl reikia Dainų šventės, geriausiai galėtų atsakyti klausytojai ir žiūrovai, o ypač – dalyviai. Vienas žmogus pasakė, kad jei vieną kartą sudalyvauji šioje šventėje, jos neužmirši visą gyvenimą. Aš Dainų šventės metu jaučiuosi tikras lietuvis ir man nesinori iš čia išvažiuoti.“
Paklaustas apie penktadienio koncertą, pašnekovas sako, kad laukia įspūdinga šventės kulminacija. „Viskas juk ir prasidėjo nuo Dainų dienos 1924 m. Koncerto „Vienybė težydi“ su nekantrumu laukia atlikėjai, dainininkai, kariuomenės orkestras, kuris tiesiog nuostabus. Liepos 6-oji – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, bus daug minėjimų prezidentūroje, Valdovų rūmuose, visame Vilniuje, visoje šalyje. Tačiau mums, muzikantams, svarbiausia Dainų diena“, – teigia T.Ambrozaitis.
Kaip aiškina T.Ambrozaitis, koncerto „Vienybė težydi“ repertuaras sudarytas iš aukso fondo kūrinių, kurie buvo įtraukiami į programą atsižvelgiant į valstybės šimtmetį. Ar kūriniai bus pavykę, pasakys klausytojai, tikina pašnekovas.
T.Ambrozaitis įsitikinęs, kad apsilankymas Dainų šventės finale ir Tautiškos giesmės giedojimas turi būti savaime suprantamas dalykas lietuviams: „Tai yra mūsų tautos susivienijimo iškilmės. Tikrai drįsčiau tai vadinti iškilmėmis, nes atvažiuoja daug lietuvių iš užsienio. Būtent tokios progos suvienija tautą, o ne lozungai iš Seimo, ne politikai su neva didžiais pasiekimais. Labai džiaugiuosi žmonėmis, kurie ateina į renginius, ypač kai įsitraukia jaunimas, šeimos su mažais vaikais. Man tai matyti – didžiausias sielos ir širdies džiaugsmas.“
Ypač pakylėti – užsienio lietuviai
Vyriausioji Dainų šventės koordinatorė Inga Kriščiūnienė džiaugiasi, kad visi renginiai vyksta taip, kaip ir buvo planuota. „Visi džiaugiasi, jaučiasi pakylėti, tik kiek trukdo lietus. Gaila tautinių kostiumų, ant kurių krapnoja lietus. Tačiau viskas vyksta puikiai. Buvo puikus atidarymas su daugybe lankytojų, Pasaulio lietuvių ir tautinių bendrijų šventėje tvyrojo daug emocijų, buvo džiaugsmo ašarų. Ypač pakylėti užsienio lietuviai, jų jausmai daug stipresni nei lietuvių, gyvenančių čia“, – pasakoja pašnekovė.
Anot I.Kriščiūnienės, džiugina ir Vaikų tradicinių amatų miestelis prie Valdovų rūmų: „Jame yra apie 50 meistrų, mokančių vaikus liaudies meno. Lankytojų srautas tikrai didelis, vaikams smagu, kad gali ten dalyvauti. Didelė motyvacija vaikams buvo dalyvauti „Sidabrinio vainikėlio“ konkurse, nes dabar nugalėtojų darbai eksponuojami Liaudies meno parodoje, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje.“
Dainų šventės koordinatorės tvirtinimu, norėtųsi, kad televizijos žiūrovai matytų ne tik pasirodymų transliaciją, bet ir dalyvių emocijas. „Žmonių akys pilnos ašarų, jiems gaila išvažiuoti iš Dainų šventės. Ruošiamės šiai progai ketverius metus, tai didžiulis ir varginantis darbas. Puiku, kad turime daug pagalbininkų. Kolektyvų vadovai deda visas pastangas, nes visi nori čia dalyvauti. Jei kolektyvui nepasiseka atrankoje, jis labai daug dirba, kad pasirodytų kitoje Dainų šventėje“,– teigia pašnekovė.
I.Kriščiūnienė sako, kad visi Dainų šventės renginiai atspindi Lietuvos šimtmetį: „Tai rodo, kokie mes esame išskirtiniai. Reikia paminėti, kad Dainų šventės yra UNESCO paveldas. Tik Baltijos šalys ir Skandinavija tai turi. Tai unikalus dalykas ir jį tikrai verta išsaugoti. Tai bus akivaizdu ir liepos 6-ąją, pačią iškilmingiausią dieną. Dainų dienos repertuaras parinktas būtent šimtmečiui, jis atspindės, kad turime gerą muziką, gerus kompozitorius.“
Pašnekovė tikina, kad organizatorius itin pradžiugino japonų vyrų choro pareikštas noras prisijungti prie Dainų šventės. „Jie išmoko mūsų lietuvišką repertuarą, tas pats nutiko ir su Austrijos moterų choru. Po koncerto penktadienį giedosime Tautišką giesmę – norisi parodyti pasauliui, kad lietuvių yra keturi milijonai. Tikiuosi, kad prisijungs visi, gyvenantys miestuose, mažuose miesteliuose, bet kur“, – viliasi I.Kriščiūnienė.
