Išsiaiškinti, ar patalpos bus pritaikytos, ir patekti į renginį gali užtrukti gerokai ilgiau, nei įsivaizduojame, nes informacijos apie tai labai stinga.
Informacijos stoka
Kauno „Arkos“ bendruomenės Pagalbos priimant sprendimus padalinio vadovė Kristina Kalpokienė, kalbėdama apie viešų erdvių ir renginių pritaikymą asmenims su intelekto ir psichosocialine negalia, pabrėžia, kad net ir šiais laikais didžiausia bėda – informacijos apie tokias erdves prieinamumas šiems žmonėms.
„Dauguma iki šiol nežino apie viešas erdves, apie muziejus, renginius, nes vis dar yra pripratę gyventi izoliacijoje. O net ir tie, kurie sužino, dažnai neturi galimybės savarankiškai, be asistavimo nuvykti į tokias vietas. Čia labai gelbėja, jei organizacijos, kuriose lankosi asmenys
su negalia, gauna kvietimus, nes tada jau atsakingos organizacijos gali pasiūlyti renginius ir užtikrinti asistavimą nuvykimui“, – kalbėjo bendruomenės atstovė.
Bet realybė tokia, kad dauguma asmenų su negalia tokio įrenginio neturi ir šis funkcionalumas jiems yra visai nepasiekiamas
Ji pastebėjo, kad jei vyksta edukacijos-ekskursijos, dažnai jos būna intensyviu tempu ir žmonės su intelekto negalia nespėja suprasti informacijos. Trūksta „lengvai suprantama kalba“ rengtų aprašymų arba lengviau pateiktos informacijos, nes dažnai šriftai būna labai smulkūs, sunkiai suprantami.
„Dažnai pastebime, kad apačioje esantys QR kodai padeda tik tiems, kas turi išmanųjį telefoną. Bet realybė tokia, kad dauguma asmenų su negalia tokio įrenginio neturi ir šis funkcionalumas jiems yra visai nepasiekiamas“, – pridūrė K. Kalpokienė.
Aišku, pašnekovė pridūrė, kad itin svarbus ir paties žmogaus su negalia noras vykti į renginį, o tada stebime galimybes, ar saugu ir ar erdvė pritaikyta: „Svarbu paminėti, kad dalis mūsų bendruomenės narių mielai dalyvauja viešose miesto organizuojamose šventėse, pavyzdžiui,
kalėdinės eglės įžiebime, mugėse, Joninėse. Tai labiausiai susiję su komunikacija ir reklama televizijoje, kuri juos pasiekia greičiausiai. Tuo tarpu apie muziejus ir bibliotekas informacija juos pasiekia rečiau“, – komentavo padalinio vadovė.
Prieinamesnė kultūra
„Kauno 2022” vadovė Virginija Vitkienė trumpai papasakojo apie vieno svarbiausių Kauno renginių pasirengimą ir pritaikymą būtent įvairias negalias turinčiai auditorijai.
„Rengdami Europos kultūros sostinės programą, kuri buvo labai plati – vien 2022 metais Kaune ir Kauno rajone įvyko per 1500 renginių, organizatoriams ir partneriams rengėme įvairius mokymus apie žmonių su įvairiomis negaliomis įtrauktį. Tai darėme su viena lenkų
organizacija, kuri turi labai daug patirties ir ja dalinosi su mumis“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad net kelis sykius minėti partneriai buvo atvykę į mokymus su įranga – nuo lazdelių, kurias naudoja neregintys, iki vežimėlių. Taip patiems kultūros darbuotojams, renginių organizatoriams buvo suteikta galimybė pasivaikščioti, pasivažinėti po renginių vietas – pajusti ir pamatyti, kaip jie jaustųsi atėję į vieną ar kitą erdvę, jei turėtų negalią.
„Taip pat rengėme ir prieinamumo gidą, kuriame dalinomės įvairiausiomis užsienio praktikomis. Iš tiesų labai stengėmės pakeisti ne tik aplinkos, bet pirmiausia – savo pačių, kaip kultūros operatorių, požiūrį. Mes turime mąstyti apie žmones, kurie yra, bet nesudarome jiems galimybių būti šalia“, – mintis dėstė V. Vitkienė.
Mes turime mąstyti apie žmones, kurie yra, bet nesudarome jiems galimybių būti šalia.
Dėmesys žmonėms su įvairiomis negaliomis, pasak pašnekovės, apima daug segmentų. Vis tik pirmiausia reikėtų pradėti nuo ženklinimo, pasakoja V. Vitkienė: „Matydamas informaciją apie renginį, žmogus iškart turi sužinoti, ar su savo negalia galės į tą renginį atvykti, juo mėgautis. Jeigu negalės, tai negalės, jeigu galės – paaiškinti kaip. Bet pirmiausia labai svarbu informuoti.“
Sektini pavyzdžiai
Pašnekovė džiaugėsi, kad tikrai matyti, jog dalį tų rekomendacijų tikrai pavyko pritaikyti praktiškai, o tai – ne vienkartiniai ėjimai, jie tarnaus žmonėms su negalia bei visuomenei ir toliau.
„Jeigu eitumėte pro centrinį Kauno paštą, kur 2022 m. vyko parodos, pamatytumėte nuo Laisvės alėjos besidriekiančią gražią pakilią įvažą, kuri skirta žmonės, judantiems su vežimėliais. Iki tol Kauno centrinis paštas neturėjo jokios prieinamumo galimybės minėtiems žmonėms, taip pat ir mamoms, stumiančioms vaikų vežimėlius. Laiptai buvo labai statūs, tiesą sakant, nelabai saugūs ir pagyvenusiems žmonėms. Aišku, šitas sprendinys nemažai kainavo, bet tai buvo neišvengiama, nes norėjome, kad renginius aplankytų kuo daugiau žmonių“, – komentavo V. Vitkienė.
Tiesa, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad kol kas patekimas į antrą ar trečią aukštus minėtame pastate neužtikrintas, tačiau įvažiavimas į pastatą, į pagrindinį pirmą aukštą, pritaikytas ir naudojamas, todėl žmonės su negalia gali lankyti ir kitus dabar Kauno pašte organizuojamus renginius, pavyzdžiui, čia vykusią Kauno bienalę.
„Tai čia tik vienas iš pavyzdžių. Aišku, didelį dėmesį kreipėme į didžiuosius renginius, ten įrengėme specialias vietas su paaukštinimais, su pakylomis, kad žmonės, judantys su vežimėliais, galėtų mėgautis renginiu. Jų akys juk būna žemesniame lygyje nei kitų, todėl jiems būtinai reikalinga pakyla.
Negana to, mes draugavome su socialiniu taksi, kuriuo žmonės su negalia galėjo naudotis. Apie renginius informuodavome žmonių su negalia bendruomenes, jie galėjo vykti į renginį socialiniu taksi, o mes jį apmokėdavome. Beje, tai ne tik pavėžėjimo, transportavimo, bet ir, jei reikia, asistavimo paslauga“, – aiškino pašnekovė.
Tiesa, V. Vitkienė labai norėjo paminėti ir dar vieną pavyzdį, kurie įkvepia ir atveria žmonėms su negalia vis daugiau galimybių: „Kauno menininkų namai jau ketverius ar penkerius metus pritaiko savo programas negirdintiems, nuolat samdo gestų kalbos vertėjus. Jie su
negirdinčiųjų bendruomene jau turi labai glaudų ryšį, kviečia į kiekvieną renginį. Jeigu tik jie užsiregistruoja, net vienam žmogui jie pasamdo vertėją. Jie tikrai savo renginiuose labai laukia šių žmonių. Ten vyksta ir parodos, ir koncertai, ir susitikimai su autoriais, ir kinas. Man tai labai gražus pavyzdys.“
Vietas, kuriose jau laukiami ir vis dažniau lankosi žmonės su intelekto negalia, vardijo ir K. Kalpokienė. „Šiuo metu labai džiaugiamės, kad „Kauno bienalės“ atstovai organizuoja edukacijas ir kviečia į savo renginius. Įtraukiant žmones su negalia į kultūros renginius, aktyvus ir Kauno kamerinis teatras, organizuojantis jiems pritaikytas edukacijas ir renginius“, – vardijo pašnekovė.
Kauno „Arkos“ atstovė išskyrė ir Kauno fotografijos galeriją, kurios erdvės taip pat pritaikytos žmonėms su negalia. Ji pasidžiaugė ir tuo, kad Kauno fotografijos galerijos komandoje jau kelerius metus savanoriauja žmogus, turintis intelekto negalią. Prie gerųjų pavyzdžių pašnekovė pridėjo ir Kauno miesto muziejų, kurio edukacijos yra interaktyvios ir pritaikytos žmonėms su intelekto bei psichosocialine negalia.
Anot V. Vitkienės, matyti, kad tų pastangų – nuolatinių, o ne parodomųjų – kultūros sektoriuje atsiranda nemažai. Aišku, anot jos, nemažai dalykų apie pritaikymą mes neretai net ir nežinome. Pavyzdžiui, tai, kad žmonėms su klausos negalia koncertuose turėtų būti išdėlioti specialūs įrenginiai, nes kitaip jie tiesiog negalės jo klausyti. Tokių detalių, pasak pašnekovės, yra ne viena ir ne dvi.
Žmogus ar paveldas?
„Kaunas 2022“ vadovė V. Vitkienė komentavo, kad vis tik pritaikyti renginius ir tam tikrus pastatus žmonėms su negalia sudėtinga dėl kultūros paveldo reikalavimų. Pašnekovės nuomone, mes artėjame prie esminių sprendimų – kas mums svarbiau, ar žmonės, ar paveldas, kuris, beje, ir skirtas naudotis, grožėtis žmonėms.
Negalia tik atrodo toli nuo mūsų.
„Sunkoka pritaikyti paveldinius pastatus, bet čia mums labai reikėtų permąstyti prioritetus. Mes privalome gerinti fizinį prieinamumą renginiuose, bet viskas prasideda mūsų galvose. Aš noriu pasakyti, kad negalia tik atrodo toli nuo mūsų. Net ir jaunas bei sveikas gali susilaužyti koją ir būti ne toks judrus. Ta sąvoka labai reliatyvi“, – tikino V. Vitkienė.
Pašnekovė džiaugėsi, kad būtent kultūros sektorius vis labiau kreipia dėmesį į renginių prieinamumą žmonės su įvairiomis negaliomis ir vylėsi, kad to dėmesio bus tik daugiau.
Tiesa, V. Vitkienė akcentavo ir tai, kad turėtume matyti pasaulį plačiau – pavyzdžiui, teatrų subtitravimas, juk labai puiki priemonė susipažinti su mūsų kultūra ne tik žmonėms su klausos negalia, bet ir užsieniečiams.
Jos įsitikinimu, didesnės prieinamumo galimybės ne tik atveria duris į pasaulį žmonėms su įvairiomis negaliomis, jos gerina gyvenimo kokybę visai visuomenei.
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM primena, kad daugiau informacijos apie prekių ir paslaugųprieinamumą galima rasti interneto svetainėje www.ndt.lt bei įstaigos Facebook profilyje.
