„Nežinau, ar tai politinis veiksmas, bet tai, kad valstybė perima kūrybinių organizacijų funkciją, man yra neramu. Riziką matome, kad gali būti ir politinis spaudimas, ir manipuliavimas. Sakoma, kad sudės saugiklius, bet nematau, kodėl reikėtų keisti visą fondą“, – BNS sakė fondo valdybos pirmininkė.
Kultūros komitete trečiadienį diskutuojant dėl kultūrinės spaudos finansavimo, politikai užsiminė apie planus reorganizuoti SRTRF kurti naują instituciją.
„Diskusija yra apie tai, ar iš tikrųjų įmanoma atrasti sutarimą dabartiniame fonde, tos sudėties, kuris yra dabar Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas, su tiek jo steigėjų, svarstomas klausimas ir apie tai, kad galbūt būtų steigiama ir nauja įstaiga, kad Vyriausybė visiškai atsakytų už tai, ką ji yra įsipareigojusi“, – Kultūros komiteto posėdyje trečiadienį sakė pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
R.Karbauskis Seime žiniasklaidai tikino, kad pertvarką vykdyti ruošiamasi siekiant didinti paramą žiniasklaidai, o tam būtina supaprastinti, skaidrinti lėšų skyrimą, tai daryti operatyviau. Jis taip pat atmetė svarstymus, jog siekiama politinės įtakos ir tikino, jog pinigus ir toliau skirstys kūrybinių, žiniasklaidos ir kitų organizacijų deleguoti atstovai.
D.Skarbalienė pripažino, kad trečiadienį apie šiuos planus sužinojo pirmą kartą ir apie tai su fondo atstovais nebuvo kalbėta.
Ji sako sutinkanti su priekaištais dėl per menko bendro kultūrinės spaudos finansavimo. Fondo valdybos pirmininkė tikino, kad anksčiau fondo valdyba siūlė, jog kultūrinės spaudos finansavimas būtų atskirtas nuo SRTRF ir deleguotas Kultūros tarybai, o tai leistų nišinei spaudai nekonkuruoti pretenduojant į paramą su nacionaline ir regionine žiniasklaida. Tačiau to, anot jos, nenorėjo patys kultūrininkai.
Ji taip pat stebėjosi, kad Kultūros ministerija neseniai atliko SRTRF auditą ir pateikė dvi skirtingas išvadas – preliminarioje išvadoje fondas įvertintas gerai, galutinėje – tik patenkinamai.
Be kita ko, Kultūros ministerijos atstovai kėlė problemą, jog šiuo metu tarp 19 fondo dalininkų tik 2 balsai priklauso valstybei, nors ji skiria visą SRTRF biudžetą – jis sudaro 2,75 mln. eurų ir pastaraisiais metais nekinta.
„Taip, jie turi du balsus, o kiti tiesiog – kūrybinės organizacijos, žiniasklaidos asociacijos. Bet jei žiniasklaidos priemonių savivalda priima sprendimus, kodėl reikia kištis valstybinei institucijai, Kultūros ministerijai tiesiogiai?“ – svarstė ji.
SRTRF pertvarkos planą Kultūros ministerija žada pristatyti iki kovo vidurio.
SRTRF paramą skirsto fondo valdyba, ją sudaro septyni asmenys, deleguoti žurnalistų, leidėjų, transliuotojų, meno kūrėjų organizacijų, Kultūros ministerijos. Kam skirti paramą pagal pateiktas paraiškas šešiose skirtingose programose, įskaitant kultūrinę spaudą, siūlo anoniminės ekspertų komisijos.
