– „Edis Agregatas“ pristatomas kaip įspūdingiausia praėjusių metų „Keistuolių teatro“ naujiena. Kas yra tas Edis?
– „Keistuolių teatras“ užaugino ne vieną muzikos grupę: „Užsitęsusios vaikystės ruduo“, „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“, „Kormoranai“, „Niekam nežinomas orkestrėlis“, „Kuli family“. Toje pačioje terpėje išaugo „Solo ansamblis“, „Penki pirštai“, „WhaleSounds“. „Edis Agregatas“ yra viena iš teatro grupių, įrodančių, kad turime daug muzikuojančių aktorių.
Esu tarsi charizmatinis grupės lyderis – repertuare daugiausia skamba mano autorinės dainos. Scenoje kartu su manimi pamatysite Darių Miniotą, „WhaleSounds“ lyderį Gabrielių Zapalskį, Joną Šarkų ir Giedrių Kielą, žinomus „Solo ansamblio“ kūrėjus, Ievą Stundžytę bei Juditą Urnikytę iš „Penkių pirštų“. Mums dar talkins „Baltos varnos“ Milda Andrijauskaitė–Bakanauskienė ir Teresė Andrijauskaitė.
– Aido Giniočio dainas mintinai žino bardų muzikos mylėtojai, tačiau šiais metais, per „Edžio Agregato“ pasirodymą festivalyje, panašu, bus ne taip paprasta pritarti. Kaip ruoštis susitikimui su Edžiu?
– Nors ir žinomos, mūsų dainos skambės kitaip – nebus tik Giniotis su gitara ar pianinu. Steampunk stiliaus kūrinį vadiname roko fantasmagorija. „Purpuriniame vakare“ norisi pabandyti, kaip tai, ką rodome teatro scenoje, gali suskambėti koncerte. Tai bus koncertinė premjera, kuri kažką šokiruos, o kitą, gal tik nustebins. „Keistuolių“ „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ iki skausmo visiems žinomi, tikiuosi, „Edis Agregatas“ daugeliui bus atradimas: tratės būgnai, džergš pjūklai, sklaidysis dūmai, gros įvairiausi instrumentai.
– „Edis“ neabejotinai taps dešimtojo festivalio naujiena. Ar prisimenate, 2008-uosius ir jų naujieną – festivalį „Purpurinis vakaras“?
– Geros idėjos tiesiog gimsta, o pirmosios iniciatyvos tampa gražiausiomis ir brangiausiomis. Festivalio gimimas – Gedimino Storpirščio ir Vytauto V.Landsbergio nuopelnas. Tačiau man atrodo, kad tai įvyko savaime, natūraliai ir suprantamai. Tuo metu bardų judėjimas dar nebuvo įsisiūbavęs, tiesiog daugelis muzikantų jautė poreikį groti. Ir aš mielai sutikau, tačiau iš pirmojo festivalio neatsimenu beveik nieko. Gal, tik beprotiškai ilgą vakarą ir beprotiškai ilgą koncertą. Beje, ši tradicija išliko per visus festivalio metus (juokiasi). Bet buvo gera, jaučiausi atsiradęs laiku ir vietoje.
– Esate vienas iš „Purpurinio vakaro“ mohikanų. Jūsų pasirodymai būdavo įvairūs ir dažni. Kaip pasikeitė festivalis per dešimtmetį?
– Visada mielai važiuodavau į festivalį. Tai, kad jis šitaip užaugo, neabejotinai yra didžiausias „Bardai LT“ nuopelnas. Mes esame senoliai nuo pirmojo festivalio, tačiau jame visada būdavo daug naujų grupių, naujų veidų. Mes – tik vyšnaitės ant torto, o tortas juk – įvairiasluoksnis. „Purpurinis vakaras“ man – nostalgija, visuomet į jį žiūrėdavau kaip į senų gerų dainų festivalį. Bet šiandien jis augina naujus daigus, o tikrasis jo grožis slypi žmonėse: atvažiuoja su palapinėmis, gyvena kelias dienas prie upės, klausydami muzikos.
Už scenos mums visada reikia ilgai laukti savo pasirodymo. Su muzikantais, bičiuliais mes šnekam, bendraujam. Rodos, jau viską iššnekam, o laukti tenka dar. Tada stebiu žmones ir netgi jiems truputį pavydžiu – nors vakaras purpurinis, bet jų sielose jis tarsi auksu nušvinta. „Purpurinio vakaro“ publika nėra išprotėjusi, nėra pretenzinga, nenori tūso – čia įvyksta dvasinė iškrova. Man rodos, jis vienoda ir žiūrovams, ir muzikantams.
– Festivalis turi ypatingą paslaptį, kuri taip žavi ir traukia lankytojus. Gal įminsite ją?
– Autorinė daina žmones žavi savo tikrumu. Kiekvienas muzikantas į sceną pakyla su savo pozicija, išreiškia savo kūrybą. „Purpurinis vakaras“ – kūrėjų, o ne atlikėjų festivalis. O kūrėjai yra įdomūs, jie traukia artyn prie savęs žmones, nes jų dainose galima išgirsti kažką naujo, savito. Čia yra muzika dūšiai. Žmonės, kurie tą dūšią turi, ten ir atsiranda.
– Kokį jus žiūrovai pamatys šiemet?
– Šiais metais surengsiu tris pasirodymus. Tik „Duetų vakare – aš būsiu aš, teatralizuotame muzikiniame pasirodyme „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ būsiu Rexas, o grupėje „Edis Agregatas“ būsiu toks... agregatas (kikena). Labai laukiu šio debiuto, neabejoju, kad festivalio purpurui pridėsime naujų atspalvių.
