– Kada Naujieji metai pradėti švęsti Lietuvos dvaruose? Ar randame tikslią datą ar laikotarpį?
– Tai ir yra pats sunkiausias klausimas, nes visuotinė Naujųjų metų šventimo tradicija yra labai nesenas dalykas. Jei kalbame apie aukštuomenės šventimo tradiciją, tai ji atsiranda jau XIX a. ir plačiau paplinta tik vėliau. Galbūt mes dar neturime kažkokių tikslesnių liudijimų.
Ši data istoriniuose šaltiniuose minima dar XVIII a., bet pats tradicijos plėtros etapas, reikia pripažinti, buvo lėtas. Šventimas nebuvo visuotiškai priimtas, tačiau kažkokiu būdu visgi egzistavo. Panašiai atsirado ir Kalėdų eglutės tradicija. Pradžioje tai buvo tradicija, atėjusi iš vokiškų žemių, ir ją rasdavome tik didikų dvaruose.
– Naujųjų metų šventė įsiterpia į 12-os dienų bažnytinį Kalėdų šventimą. Ar dvarai siejo jį su religija?
– Minimos naktinės Naujųjų metų mišios, bet didesnio paminėjimo apie bažnyčios ir Naujųjų santykį visgi nerandama. Jei šventės pradžią siesime su romiečių tradicija, kurie 999 m. gruodžio 31 dieną skaičiavo pasaulio pabaigą, tai šią dalį galime sieti su bažnytine tradicija. Sausio 1-ąją sunaikinti pasaulį turėjo ugninis drakonas, įkalintas popiežiaus rūmų požemiuose. Galbūt dėl šios priežasties šventė Lietuvos dvaruose taip pat buvo švenčiama sausio 1-ąją, ne 31-ą. Dieną prieš dar meldiesi, na, o 1-ąją jau džiaugiesi ir šventi.
Minima dar ir tai, kad vyksta karnavalai, kaukių baliai. Jie kyla iš prancūziškos, pasaulietinės tradicijos, kuriuose gausu lėbavimų ir ištvirkavimų. Šventė gausi burtų, ritualų, ateities spėjimų, šito niekaip nesusiesi su bažnyčia. Kiek randama šaltinių šiuo klausimu, tai Naujieji yra keliasluoksnė tradicija.
– Jei šiandien pabandytume įsivaizduoti, kaip dvare atrodė Naujųjų metų diena, kokia ji būtų?
– Ką skaitydamas supratau, tai kad buvo svarbus rytinis kunigo apsilankymas ir palaiminimas. Lenkijoje svarbu, kad pirmas apsilankytų vyras. Sunku pasakyti, ar taip buvo ir Lietuvoje, tačiau kaimyninėse šalyse tai buvo itin svarbu. Šį apsilankymą lydėdavo šventė. Dienos metu bajorai veikiausiai užsiimdavo tipiška žiemos veikla – medžiokle.
Naujųjų metų valgymas vykdavo anksčiau, svarbiausi buvo pietūs, kurie prasidėdavo apie 15 ar 16 valandą. Čia reikia įsivaizduoti dvarą ir jo žmones. Maistą ruošdavo tarnai, jie iki 13 valandos gamina, verda, na, ir tada patiekia. Niekas maisto naktį nebegamindavo. Per šventę valgydavo riebius patiekalus, kad būtų sotūs ir turtingi metai. Pradžioje buvo geriamas aperityvas, trauktinė ar užpiltinė. Vėliau patiekiami prie maisto derinami vynai. Prie desertų tiekiamas punšas, ši informacija randama jau XIX a. įrašuose. Prieš miegą vaišinamasi midumi.
Pats valgymas užtrukdavo 5 ar 6 valandas. Tai jei pradedama valgyti 16 valandą, o tų patiekalų yra visa galybė su užkandžiais, tarpuose dar koks šokis, spektaklis ar pasirodymas, na, ir tas vidurnaktis ateina. Paprastai, vidurnaktį būdavo pateikiami vadinamieji „pirmieji gaidžiai – sriuba iš žąsienos.
– Kaip su tais fejerverkais? Ar šaudydavo juos dvare?
– Fejerverkus tikrai šaudydavo. XVII a. mes turėjome žymiausią Europoje fejerverkų vadovėlį, parašytą Kazimierio Semenavičiaus, kuris buvo pats svarbiausias inžinierius ir išradėjas. Ir visi mokėsi tuos fejerverkus daryti pagal jį.
Dabartiniai fejerverkai labai abstraktūs. Seniau fejerverkai būdavo siužetiniai. Buvo pastatoma kažkokia figūra, pavyzdžiui, linksmybių dievas Bakchas. Pastatomas jis būdavo iš medžio karkaso, aplipintas popieriumi. Į taurę vyno, kurią jis laiko rankoje, pridėdavo fejerverkų. Iš tos taurės jie pradėdavo šaudyti. Tada iš jo akių ar burnos pradeda eiti dar kitos raketos. Žodžiu, jis visas pradeda žibėti ir sproginėti. Fejerverkai būdavo itin spalvingi, kiekvienam kartui būdavo kuriamas skirtingos architektūrinės kompozicijos.
Kitas pavyzdys būtų į vandenį įdėti mediniai burbulai. Į juos būdavo įpilama pjuvenų su kvapsniais ir paraku. Šiuos rutulius įdėdavo į laikinai viduje suformuotus baseinus, užkurti jie rūkdavo ir skleisdavo malonų kvapą.
– Kokios buvo žymiausios šventės tradicijos? Minite ir burtus, ką dvariškiai burdavo?
– Naujųjų metų išvakarėse ar sausio 1-ąją žmonės bandė ką nors pavogti iš draugų ar kaimynų, manydami, kad kuo daugiau daiktų pavyks pavogti, tuo didesnė gerovė jų lauks ateinančiais metais. Tiesa, pavogti daiktai būdavo netrukus grąžinami.
Dvaruose jaunikiai Naujųjų metų išvakarėse išeidavo į lauką ir tauškindavo botagais ar net šaudydavo pistoletais. Buvo tikima, kad tokiu būdu jie „sumušė senus metus“.
Taip pat buvo bandoma nuspėti santuoką pilant vašką ar deginant linų lazdeles – kuo aukščiau jos skrisdavo, tuo didesnė tikimybė, kad bus vestuvės. Buvo klausomasi ir šunų lojimo, kad būtų žinoma kryptis, iš kurios pusės turi ateiti piršliai.
