„Roko rifai: muzika sovietmečiu 1960–1990“: susitikimai, paskaitos, DJs Smetona diskoteka

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus gegužės – birželio mėnesiais rengia susitikimų ir paskaitų ciklą, skirtą pokalbiams apie 1960–1990 metų muziką Lietuvoje, kurie atskleis, kaip džiazas, hipiai, bigbytas, rokas, pankrokas prisidėjo kovoje už Lietuvos laisvę, rašoma pranešime spaudai.
Grupė Sa-Sa, ~1981-1984, grupės Sa-Sa nuosavybė
Grupė Sa-Sa, ~1981-1984, grupės Sa-Sa nuosavybė / Julian Trofimovs nuotr.
Temos: 2 Rokas Muzika

Pirmojo susitikimo „Džiazo muzika – laisvės sinonimas (1960–1990)“ metu, gegužės 4 dieną, Kauno merginų bigbyto grupės „Eglutės“ gitaristė (1969–1971), muzikologė Rūta Skudienė kalbės apie džiazą. Sovietmečiu džiazas  laikytas sovietinei ideologijai nepriimtinu, svetimu reiškiniu.

Julian Trofimovs nuotr./Grupė „Katedra“ koncerte, ginant Lietuvos Parlamentą; ne vėliau kaip 1991 m. sausio 13 d. Vyginto Skairaičio nuosavybė
Julian Trofimovs nuotr./Grupė „Katedra“ koncerte, ginant Lietuvos Parlamentą; ne vėliau kaip 1991 m. sausio 13 d. Vyginto Skairaičio nuosavybė

Visgi, politinio atšilimo metais oficialiai būrėsi  orkestrai, bigbendai, galėję atlikti sudėtingus svingo eros  užsienio autorių kūrinius. Džiazą groti, jo klausytis buvo ne tik madinga, džiazas tapo laisvės, rezistencijos išraiška. 

Julian Trofimovs nuotr./Kauno hipiai su svečiais iš Latvijos ir Estijos ~1970-1972 m, Silvijos Kurienės nuosavybė
Julian Trofimovs nuotr./Kauno hipiai su svečiais iš Latvijos ir Estijos ~1970-1972 m, Silvijos Kurienės nuosavybė

Rašytojas, žurnalistas, teatro ir judesio aktorius, aktyviai organizavęs antisovietinę pogrindinę veiklą Arkadijus Vinokuras Tarptautinę Muziejų naktį gegužės 13 dienos vakarą kvies į pokalbį „Hipių judėjimas Lietuvoje ir roko muzika“. Sovietų okupacijos metais hipių judėjimas tapo vieša kultūrine rezistencija prieš sistemą, o roko muzika ėmėsi formuoti būsimąją Lietuvos populiarią muziką bei ateities dainininkus.

Julian Trofimovs nuotr./Festivalio Vilnius Punk-89 publika, Vilniaus Alumnato kiemas/ 1989 rugsėjo 16 d. Nėriaus Pečiūros nuosavybę
Julian Trofimovs nuotr./Festivalio Vilnius Punk-89 publika, Vilniaus Alumnato kiemas/ 1989 rugsėjo 16 d. Nėriaus Pečiūros nuosavybę

Abi šios sovietinės subkultūros kartu laužė nusistovėjusias sovietinio socialinio gyvenimo normas ir abi stipriai įtakojo protesto dvasią prieš sovietinę sistemą. Ryškiausia protesto išraiška tapo Romo Kalantos susideginimas ir protesto mitingas Kaune 1972 metų gegužę. Kokią įtaką turėjo šis Lietuvą sudrebinęs įvykis muzikiniam gyvenimui išgirsime tą pačią dieną dr. Egidijos Ramanauskaitės-Kiškinos paskaitoje „Lietuvos muzikinio undergroundo pėdsakais: nuo ištakų iki XX a. pabaigos“. Paskaitoje bus pristatomi Lietuvos alternatyviosios jaunimo kultūros epizodai, sovietmečiu skatinę kultūros laisvėjimo procesus, o visa savo įvairove atsiskleidę kartu su nepriklausoma Lietuva.

Julian Trofimovs nuotr./Džiazo koncerto, vykusio Vilniuje 1962‒1965 m. veikusioje Jaunimo kavinėje-skaitykloje L. Giros g. 22 (dabar Vilniaus g.), akimirka. Iš kairės: Aleksandr Melnik (mušamieji), Gregory Talas (kontrabosas), Viačeslavas Ganelinas (pianinas); 1964 m. Gregory Talas nuosavybė
Julian Trofimovs nuotr./Džiazo koncerto, vykusio Vilniuje 1962‒1965 m. veikusioje Jaunimo kavinėje-skaitykloje L. Giros g. 22 (dabar Vilniaus g.), akimirka. Iš kairės: Aleksandr Melnik (mušamieji), Gregory Talas (kontrabosas), Viačeslavas Ganelinas (pianinas); 1964 m. Gregory Talas nuosavybė

Pirmą kartą pankroką Lietuvos žiniasklaidoje 1978 metais paminėjo žurnalas „Nemunas“: „Nauja popmuzikos banga – riksmas: jaunimo generacijos, neturinčios ateities.“ Apie Lietuvos pankroką ir pankų subkultūrą gegužės 17 dieną kalbės ir subjektyvų lietuviško pankroko pjūvį pristatys Ore.lt redaktorius ir „Radio Vilnius“ laidos apie lietuvišką muziką „Kabinetas“ vedėjas, buvęs grupių „WC News“ ir „dr.Green“ narys Domininkas Kunčinas.

Kultūros nakties metu, birželio 16 dieną, lietuviškos muzikos entuziastai DJs Smetona vainikuos renginių ciklą diskoteka „Roko rifai“. Smetonos laikus primenančiais pseudonimais prisistatantys didžėjai nevengia ne tik įvairios muzikos, bet ir formatų – archyvus traukia iš kasečių ar vinilo, kompaktinių diskų ar interneto platybių ir taip sukaupė tokį platų archyvą, kuris atėjusius į vakarėlius verčia kilstelėti antakius ir į tautinės muzikos palikimą pažvelgti kitomis akimis.

Renginiai nemokami

Julian Trofimovs nuotr./Parodos „Roko rifai: muzika sovietmečiu 1960-1990 m.“ fragmentas. Foto Z.Nekrošius
Julian Trofimovs nuotr./Parodos „Roko rifai: muzika sovietmečiu 1960-1990 m.“ fragmentas. Foto Z.Nekrošius

Programa:

Gegužės 3 d. 18.00 val. Paskaita „Džiazo muzika – laisvės sinonimas (1960 –1990)“. Pranešėja Rūta Skudienė.

Gegužės 13 d. 18.00 val. Paskaita „Lietuvos muzikinio undergroundo pėdsakais: nuo ištakų iki XX a. pabaigos“. Pranešėja Dr. Egidija Ramanauskaitė Kiškina

Gegužės13 d. 20.00 val. Paskaita „Hipių judėjimas Lietuvoje ir roko muzika“. Pranešėjas Arkadijus Vinokur

Gegužės 13 d. 22.00 Ekskursija po parodą „Roko rifai: muzika sovietmečiu 1960-1990“ su parodos kuratoriumi Povilu Girdeniu.

Gegužės 17 d. 18.00 val. Paskaita „Lietuvos pankrokas ir pankų subkultūra“. Pranešėjas Domininkas Kunčinas.

Birželio 16 d. 22.00 val. Diskoteka „Roko rifai“ su DJ‘s Smetona

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų