„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Romo Kalantos aukai pagerbti Kaune – „Requiem žuvusiems už Laisvę“

Gegužės 14 dieną 12.30 valandą Kauno valstybinis muzikinis teatras kviečia į neeilinį renginį miesto sode – „Requiem žuvusiems už Laisvę“ (kompozitorius Jaroslavas Cechanovičius, eilių autorė Dalia Teišerskytė). Tai tęstinis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektas, kuriame skambės ir K.Mašanausko roko operos „1972“ fragmentai.
2002 m. R.Kalantos žūties vietoje atidengtas paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulpt. R.Antinis, arch. S.Juškys). Kaunas, 2013 m.
2002 m. R.Kalantos žūties vietoje atidengtas paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulpt. R.Antinis, arch. S.Juškys). Kaunas, 2013 m. / LGGRTC archyvo nuotr.

Roko operos premjera įvyko lygiai prieš metus Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, minint 50-ias R.Kalantos žūties metines. Šiemet šią reikšmingą dieną teatras ateina dar arčiau žiūrovų.

C.Genutis nuotr. (Raimundo Kaminsko archyvas)/Romo Kalantos žūties paminėjimo šūkis ant automobilio Čikagoje. JAV XX a. 7-8 dešimtmetis
C.Genutis nuotr. (Raimundo Kaminsko archyvas)/Romo Kalantos žūties paminėjimo šūkis ant automobilio Čikagoje. JAV XX a. 7-8 dešimtmetis

Taip miesto sode, spalvingų žiedų apsuptyje, skambant griausmingai gyvai muzikai, bus prisiminti ir pagerbti didvyriai, paaukoję gyvybę dėl mūsų laisvės.

Klasikos ir roko elementai

Kaip pranešimu spaudai informuoja Kauno valstybinis muzikinis teatras, kompozitorius Jaroslavas Cechanovičius apie „Requiem žuvusiems už Laisvę“ kūrybinį procesą teigė: „1991-ųjų sausio įvykiai davė akstiną pasirinkti tokį žanrą – requiem. Jo negalima lyginti su J.S.Bacho ar W.A.Mozarto iškiliaisiais kūriniais, vien trukmė ryškiai skiriasi. Mano Requiem yra 6 dalių, trunka apie 30 min., tai nevargina. Kadangi dažnai klausydavau „The Beatles“, čia panaudojau ir roko muzikos elementų.

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr./R.Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d.
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr./R.Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d.

Man asmeniškai šis kūrinys patinka ir yra svarbus. Kai kūriau savąjį, išsamiai tyrinėjau šio tipo kūrinius, rinkau įvairią medžiagą, klausiau kitų kūrėjų darbų. Galiausiai padariau išvadą, jog requiem įpareigoja autorių nemeluoti muzikine prasme. Paskui gali ir Dievas nubausti. Geras ir teisingas skambesys klausant šio kūrinio turi virpinti žmogaus širdį“.

Režisierius Kęstutis S. Jakštas pasidalino mintimis apie šio renginio reikšmę: „Gegužės 14-oji – tai R.Kalantos žūties diena, kuri simbolizuoja žmogaus pilietinį pasipriešinimą žiauriausia įmanoma forma – paaukojant savo gyvybę vardan kitų laimės. Būtent tą dieną, 1972 m. apie 12.30 val. jis mirė už laisvos Lietuvos idėją. Pabrėžiu – tuo metu tik idėją. Dėl to šią valandą prasideda ir renginys miesto sode.

Siekiame, kad „Requiem žuvusiems už Laisvę“ primintų miestiečiams, kur viskas įvyko prieš 51-erius metus. Taip pat renginyje nuskambės ir keletas fragmentų iš K.Mašanausko roko operos „1972“, kuri tą pačią dieną nuo 18 val. bus rodoma Kauno valstybiniame muzikiniame teatre“.

Kauno valstybinio muzikinio teatro nuotr./Kipro Mašanausko roko opera „1972“
Kauno valstybinio muzikinio teatro nuotr./Kipro Mašanausko roko opera „1972“

Subtiliai ir su griausmu

Dirigentas Jonas Jaunulevičius taip kalbėjo apie renginio muzikinę dalį: „Šiame dvasingumą budinančiame renginyje skambančių kūrinių – J.Cechanovičius „Requiem žuvusiems už laisvę“ ir K.Mašanausko roko operos „1972“ ištraukų – tandemas iš tiesų dera tarpusavyje ir tikrai suvirpins klausytojų širdis.

Žinome, jog requiem – tai mišios mirusiems paminėti. Requiem dažniausiai skamba lotynų kalba, kaip bažnytinio žanro kūrinys. Šį kartą requiem skambės lietuvių kalba, nes jam jautrias eiles sukūrė poetė D.Teišerskytė. J.Cechanovičiaus kūrinį teko šiek tiek adaptuoti, kad galėtume jį atlikti lauko sąlygomis. Prižadame, jog vietomis muzika skambės švelniai ir subtiliai, o vietomis griaudėsime stipriai“.

„Mūsų choro kolektyve dainuoja įvairaus amžiaus berniukai – nuo ketvirtos iki dvyliktos klasės, todėl atsakingai ir intensyviai ruoštis šiam įvykiui pradėjome jau kovo mėnesį. Labai džiaugiamės, turėdami galimybę dalyvauti tokiame renginyje. Ugdyti patriotiškumą per muziką – pats pakiliausias ir jautriausias būdas. Mūsų nuotaika gera, esame nusiteikę puikiai ir tikimės klausytojų aktyvaus dalyvavimo bei palaikymo“, – apie pasiruošimą sekmadieniui teigė Kauno berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis“ vadovas Julius Šidlauskas.

„Requiem žuvusiems už Laisvę“ atliks solistės Gitana Pečkytė, Gabrielė Bukinė, Ieva Goleckytė.

Roko operos „1972“ fragmentus atliks solistai: Marija Arutiunova, Egidijus Bavikinas, Gabrielė Bielskytė, Iveta Kalkauskaitė, Ingrida Kažemėkaitė, Rokas Laureckis, Martynas Stankevičius.

Nuotraukos autorius nežinomas (Algirdo Babrausko archyvas)/Romo Kalantos laidotuvių diena prie jo namo Panerių gatvėje. Kaunas 1972 m. gegužės 18 d.
Nuotraukos autorius nežinomas (Algirdo Babrausko archyvas)/Romo Kalantos laidotuvių diena prie jo namo Panerių gatvėje. Kaunas 1972 m. gegužės 18 d.

Taip pat dalyvaus Kauno valstybinio muzikinio teatro choras (vyr. chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė), Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestras ir Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“ (meno vadovai Gintarė Jurgilė, J.Šidlauskas).

Miesto sode gerokai virš šimto žmonių dovanos įspūdingą muzikinę dovaną. Renginys nemokamas.

Renginys nemokamas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs