Rudenį į kurortą atvykstantys poilsiautojai turi įvairiausių poreikių ir lūkesčių, bet dažniausiai klausia, ką galima veikti Palangoje. Pasak Palangos turizmo informacijos centro direktorės Rasos Kmitienės, daugelis nori pakeliauti, pasivaikščioti po Palangą savarankiškai.
Turizmo informacijos centras siūlo pasirinkti vieną iš penkių pažintinių maršrutų: „Palanga – vakar ir šiandien“, „Kelionė po grafų Tiškevičių Palangą“, „Atrask senąsias Palangos vilas“, „Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“, Palangoje ir Klaipėdos regione galima keliauti automobiliu, dviračiu, pėsčiomis „gintaro maršrutu“.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Laura Taučiūtė pastebi, kad rudens sezono metu, kai dienos trumpėja ir ilgėja tamsusis paros laikas, Palangoje nuobodžiauti tikrai neteks, nes vyksta koncertai, dirba klubai, kultūros įstaigos, muziejai, gyva muzika skamba ir restoranuose, kad vakarais svečiai galėtų pasimėgauti ne tik gurmanišku maistu, bet ir išskirtiniu koncertu.
L.Taučiūtės teigimu, atvykstančių poilsiautojų skaičius priklauso nuo oro: „Praeitais metais buvo fantastiškas spalis, saulėta bobų vasara, todėl ir svečių netrūko. Tamsiausias mėnuo – lapkritis, bet moksleivių atostogų metu Palanga vėl atgyja.“
Kurorto svečiai pastebi ir įvertina tai, kad daug dėmesio skiriama kultūriniam poilsiui.
„Vis dažniau rudenį Palangą renkasi žmonės, kurie derina darbą ir atostogas ir tai tampa ypatingai populiariu rudens bei žiemos sezonu. Džiugina ir tai, kad rudenišką Palanga pamėgo vokiečių turistai, kasmet jų sulaukiame vis daugiau“, – sako L.Taučiūtė.
Renginys pajūryje kviečia sportuoti ir šokti
Rudens sezono laikotarpiu Palangoje ir toliau vyksta aktyvus gyvenimas. Rugsėjo 22–24 dienomis Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“ (LAGV) organizuoja didžiausią šokių ir fitneso renginį „BEACTIVE ZUMBA naktis Palangoje 2023“ Lietuvoje po atviru dangumi, kviečiantį Lotynų Amerikos muzikos ir zumbos šokio mylėtojus bei aktyvios veiklos mylėtojų į pajūrį. Dalyviai galės išmėginti per 50 aktyvių fizinių veiklų. Jūratės ir Kastyčio skvere renginys vyks 22 d. 20 val.
Kartu atidaromas ir kasmetinis „Sportas visiems“ festivalis #BEACTIVE. Visi kolektyvai kviečiami į masinį kolektyvų pasirodymą festivalio atidarymo metu, šokių konkursą „Džiaugsmo gimnastika“ 23 d. 16.30 val. Jūratės ir Kastyčio skvere. Organizatoriai teigia, kad galės pasirodyti visi, nepriklausomai nuo amžiaus ir šokio stiliaus, o renginiu galės grožėtis miesto svečiai.
Nacionalinė konferencija: kaip gintaras formavo tautinį identitetą
Rugsėjo 22 d minint Gintaro dieną, vyks tarpdalykinė nacionalinė konferencija „Gintaras modernioje Lietuvoje: paveldas ir dabartis“, skirta paminėti Palangos miesto 770 metų jubiliejui, LNDM Palangos gintaro muziejaus 60-mečiui ir Palangos kurorto muziejaus 10-mečiui. Pirmoji konferencijos dalis iki pietų vyks Palangos kurorto muziejuje, antroji – Palangos gintaro muziejuje.
„Konferencijoje bus nagrinėjamos trys temos: pirmasis Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis, kai buvo kuriamas nacionalinis identitetas ir gintaras tapo tautiškumo simboliu, antra tema apims sovietmečio laikotarpį, kai gintaras tapo liaudies simboliu, pradedama gaminti masinė produkcija, persotinama suvenyrų rinka. Trečioji konferencijos dalis nagrinės, kaip gintarą traktuoja dabartiniai menininkai, jį reabilituoja, derina kartu brangiaisiais metalais ir akmenimis“, – pasakoja Palangos gintaro muziejaus direktorė dr.Sigita Bagužaitė-Talačkienė.
Palangos gintaro muziejuje vieni rečiausių eksponatų pasaulyje
Konferenciją vainikuos paroda „Mūsų gyslomis teka gintaras“ Palangos gintaro muziejuje, kurioje ironiškai narstys XX a. suformuotas gintaro ir lietuviškumo sąsajas: lankytojai išvys netikėtus šiuolaikinių menininkų darbus iš gintaro, bus kviečiami pažvelgti į gintaro politiškumą, jo funkciją konstruojant tautinę tapatybę.
Kurorto svečius dr.S.Bagužaitė-Talačkienė kviečia aplankyti ir Palangos gintaro muziejaus nuolatinę ekspoziciją, kurioje yra apie 5 000 eksponatų, susipažinti su morfologinėmis gintaro formomis – lašais, varvekliais, kamieninio ir gruntinio gintaro gniutulais, dideliais gabalais, kurių didžiausias, vadinamas Saulės akmeniu sveria 3524 g, archeologiniais, neolito laikotarpio dirbiniais – apie gintarą žmonės jau žinojo prieš 6 tūkst. metų.
„Baltiškasis gintaras – fosiliniai sakai, sustingę prieš 50 mln. metų nėra vieninteliai pasaulyje. Eksponuojame gintarą iš Jordanijos, kuriam apie 120 mln. metų“, – sako direktorė.
Palangos gintaro muziejuje yra surinkta viena iš didžiausių ir moksliniu požiūriu vertingiausių inkliuzų kolekcijų pasaulyje. Pasak direktorės, šie eksponatai ypač žavi vaikus – sakuose įklimpę ne tik įvairūs vabzdžiai, bet prieš daugelį milijonų metų į gintarmedžio sakus patekęs driežiukas. Pastarasis eksponatas yra vienas rečiausių pasaulyje.
„Muziejuje pristatomas Lietuvos pirmosios nepriklausomybės laikotarpis, kai Palangoje gintaro apdirbimo verslą vystė žydų šeimos. Turime dideles kolekcijas nuo serijinių XX a. 6–8 dešimtmečio dirbinių, sovietmečio laikotarpiu veikusių „Dailės“ kombinatų, kuriuose dirbo profesionalūs meistrai, taip pat dizaino pradininku laikomas Feliksas Daukantas iki šiuolaikinių juvelyrų sukurtų papuošalų, kuriuose gintaras komponuojamas su sidabru, auksu, dramblio kaulu ir įgauna įdomią raišką“, – sako dr.S.Bagužaitė-Talačkienė.
Muziejus kviečia į meno parodos
Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje iki rugsėjo 30 dienos vyks tapybos, grafikos, fotografijos, vaizdo instaliacijų paroda „Atrakcionų sodai“, kurioje savo darbus pristato menininkai Ieva Mediodia, Virginijus Kinčinaitis, Ieva Norbutaitė, Solveiga Gutautaitė, Fata Morgana.
Pasak muziejaus direktorės Loretos Birutės Turauskaitės, kai kurie lankytojai pasigenda tiesioginių parodos asociacijų su atrakcionais, tačiau šį žodį reikėtų traktuoti platesniame kontekste.
Pirmąjį spalio savaitgalį muziejuje atidaroma dar viena trijų menininkų tapybos darbų ir keramikos paroda „Dermės“, kurioje dalyvauja trys menininkai: Aušra Andziulytė, Aistė Juškevičiūtė ir Antanas Andziulis. Pasak direktorės, šie autoriai savo kūryboje daug dėmesio skiria ritminėms, spalvinėms dermėms, kurios suteikia darbams savitą skambesį: „Parodoje dalyvaujantiems menininkams svarbi šviesa ir spalvos švytėjimas – gamtos motyvai, spalviniai sąskambiai, linijų ritmika.“ Paroda veiks iki gruodžio mėnesio.
Antano Mončio namai-muziejus rugsėjo mėnesį planuoja atidaryti nuolatinę ekspoziciją Palangos globos namų koplyčioje. Tai ypatinga ir labai svarbi fotografijų paroda „Antano Mončio kryžiaus kelio stotys“. A.Močys kryžiaus kelio stotis 1957 metais sukūrė ir akmenyje iškalė šv.Martyno bažnyčiai Lano mieste Prancūzijoje, kurias galima pamatyti iki šiol.
„Kadangi originalų Lietuvoje neturime ir niekada neturėsime, parengėme darbų fotografijų ekspoziciją, kurią dovanojame globos namams. Koplyčioje kryžiaus kelio stotis vaizduojantys A.Mončio darbai atliks ir religinę funkciją globos namų gyventojams bei miesto svečiams ir kartu sukurs meninį interjerą“, – pasakoja direktorė.
L.B.Turauskaitė taip pat kviečia kurorto svečius ir į nuolatinę Antano Mončio namų-muziejaus ekspoziciją: „Lankytojai ateina ne vieną kartą ir sako, kad anksčiau kažko nepastebėjo – kiekvieną kartą atranda naujus daugiasluoksnės A.Mončio kūrybos sluoksnius.“
Muziejuje galima pamatyti A.Mončio sukurtų inovatyvių švilpių projektą: užsidėjus ausines pasiklausyti švilpinių garsų ir net susikurti savo orkestrą. Taip pat inovatyviai pamatyti menininko sukurtus papuošalus.
Koncertas, edukacijos ir vėjo vargonai Palangos kurorto muziejuje
Palangos kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė rugsėjo 29 d. kviečia visus besižavinčius M.K.Čiurlionio kūryba į Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokinių koncertą, kuriame dalyvaus jaunieji Lietuvos talentai, respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatai.
Spalio mėn. į Palangos kurorto muziejų sugrįš mokslo populiarinimo paskaitų ciklas „Jūros istorijos“. Bendradarbiaujant su VšĮ „Po bangom“ bus rengiami edukaciniai užsiėmimai vaikams ir jaunimui jūros tematika.
„Jų metu bus galima susipažinti su jūros gelmių paslaptimis, užsivilkti naro kostiumą ar sužinoti, kaip prisidėti prie vandens gyvūnų išsaugojimo, kad jie netaptų muziejų eksponatais kaip išnykę gyvūnai“, – sako direktorė.
Kurorto svečiai kviečiami aplankyti ir muziejaus nuolatinę istorinę ekspoziciją, kurioje pristatoma Palangos istorija, kurorto raida, grafai Tiškevičiai, turėję daugiausia įtakos kurorto kūrimui, žymūs žmonės, mėgę poilsiauti ir kurti Palangoje.
V.Paluckienė pasakoja, kad ekspozicijoje galima sužinoti kokia buvo XIX–XX a. Palanga, paplūdimio įrenginiai, vasarotojų pramogos: „Išgirsite ir legendinės vilos „Anapilis“ istoriją, pamatysite unikalius vėjo vargonus – pastate įmontuotus skardinius būgnelius, atliekančius „vėjo gaudyklių“ funkciją, kurie neturi analogų Lietuvoje ir užsienyje.“
Po rekonstrukcijos atsidarys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus
Šiuo metu rekonstruojamas Jono Šliūpo muziejus planuojamas atidaryti lapkričio 8 dieną su nauja paroda „Popartas Kazio Varnelio kūryboje ir tautinėse drobėse“.
Pasak muziejaus direktorės Nijolės Laužikienės, pavadinimas dar gali keistis, bet jis nusako parodos esmę – poparto motyvai ir stilistika, atsikartojantys Lietuvos ir išeivijos menininko K.Varnelio konstruktyvizmo, minimalizmo ir optinio meno elementuose, bei senose, prieš 100 metų austose drobėse.
Po vienerius metus trukusios Jono Šliūpo muziejaus rekonstrukcijos, bus atidarytos naujos edukacijos erdvės. „Lankytojus pasitiksime naujomis idėjomis, nuolatine ekspozicija ir keičiamų parodų ciklais“, – sako N.Laužikienė.
Pirmą kartą planuojantiems aplankyti muziejų primenama, kad šį pastatą XIX a. pabaigoje, kaip manoma, statė grafai Tiškevičiai. 1933 metais Palangai suteikus miesto teises, burmistru išrinktas daktaras Jonas Šliūpas. 1989 metais atidaryta ekspozicija, kuri supažindina su pagrindiniais J.Šliūpo gyvenimo ir veiklos fragmentais, svetainėje atkurtas tarpukario Lietuvos inteligento namų interjeras.