Dirigentas Jurijus Kerpatenka atsisakė dalyvauti koncerte, „kuriuo okupantai siekė pademonstruoti vadinamąjį „taikaus gyvenimo pagerėjimą“ Chersone“, sakoma ministerijos pareiškime jos „Facebook“ puslapyje.
Spalio 1 d. koncerte turėjo groti kamerinis orkestras „Gileja“, kurio pagrindinis dirigentas buvo J.Kerpatenka, tačiau jis, kaip skelbiama pranešime, kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su okupantais.
J.Kerpatenka, kuris taip pat buvo Chersono Mykolos Kulišo muzikos ir dramos teatro vyriausiasis dirigentas, iki gegužės mėnesio savo „Facebook“ puslapyje skelbė drąsias žinutes.
Ukrainos Chersono srities prokuratūra pradėjo tyrimą „dėl karo įstatymų pažeidimų kartu su tyčiniu nužudymu“. Jos teigimu, šeimos nariai už Chersono ribų prarado ryšį su dirigentu rugsėjo mėnesį.
Ukrainos ir tarptautinių menininkų pasmerkimas buvo greitas.
„Istorija, kai Rusija menininkams taiko „paklusk arba mirk“ politiką, nėra nauja. Tai šimtametė istorija“, – sakė suomių ir ukrainiečių dirigentė Dalia Stasevska, kuri praėjusį mėnesį turėjo diriguoti „Paskutinę išleistuvių naktį“ Londono Alberto salėje, bet dėl karalienės mirties koncertas buvo atšauktas.
„Aš mačiau per daug tylos iš Rusijos kolegų“, – sakė ji.
Negalime ir, svarbiausia, neturėtume priprasti girdėti apie dar žiauresnes žudynes šviesių, talentingų, drąsių žmonių, kurių vienintelė kaltė buvo ta, kad jie buvo ukrainiečiai.
„Ar tai būtų laikas Rusijos muzikantams, ypač gyvenantiems ir dirbantiems užsienyje, pagaliau suklusti ir pasisakyti prieš Rusijos režimo veiksmus Ukrainoje?“, – klausė ji.
Prieš dvi savaites D.Stasevska iš savo namų Suomijoje į Lvivą atsiuntė sunkvežimį su humanitarinės pagalbos reikmenimis, o po to dirigavo orkestrui „INSO-Lviv“, kuris surengė ukrainiečių šiuolaikinės muzikos koncertą.
„Žinome, kad Rusijos režimas medžioja aktyvistus, žurnalistus, menininkus, bendruomenių lyderius ir visus, kurie pasirengę priešintis okupacijai“, – sakė apdovanota ukrainiečių rašytoja, tapusi karo nusikaltimų tyrėja Viktorija Amelina.
„Tačiau net ir žinodami dabartinę schemą ir istoriją, negalime ir, svarbiausia, neturėtume priprasti girdėti apie dar žiauresnes žudynes šviesių, talentingų, drąsių žmonių, kurių vienintelė kaltė buvo ta, kad jie buvo ukrainiečiai“, – teigė ji.
Ji rado panašumų tarp J.Kerpatenkos ir ukrainiečių dramaturgo Mykolos Kulišo, kurio vardu pavadintas teatras, kuriame dirbo dirigentas.
„Kulišas buvo sušaudytas 1937 m. lapkričio 3 d. netoli Sandarmocho kartu su kitais 289 ukrainiečių rašytojais, menininkais ir intelektualais. Jurijus Kerpatenka buvo nušautas savo namuose Chersone 2022 m. spalį“, – sakė ji.
Rusų veiksmai buvo „grynas genocidas“, sakė dirigentas Semionas Byčkovas iš Paryžiaus, kur jis koncertavo kaip Čekijos filharmonijos muzikos vadovas. Sankt Peterburge gimęs dirigentas iš Rusijos išvyko būdamas jaunuolis praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.
„Tragiška ironija yra ta, kad kalbama apie Rusijos kultūros pranašumą, jos humanizmą“, – sakė jis.
„O čia jie nužudė žmogų, kuris iš tikrųjų į žmonių gyvenimą atneša grožio. Tai kelia pasibjaurėjimą.
Kulkos neskiria žmonių. Tai, kad šis žmogus buvo dirigentas, manęs nepaguodė, tai tik patvirtino gryną blogį, kuris vyko dar prieš tai, kai ant Ukrainos nukrito pirmosios bombos“, – piktinosi dirigentas.
„Dabar Jurijaus Kerpatenkos pavardė bus įtraukta į nužudytų Ukrainos menininkų sąrašą“, – sakė rašytojas Andrejus Kurkovas, knygos „Mirtis ir pingvinas“ autorius.
„Vis dažniau galvoju, kad Rusija ne tik siekia okupuoti Ukrainos teritorijas, bet ir uoliai naikina ukrainiečių tapatybę, kurios svarbi dalis yra ukrainiečių kultūra“, – sakė jis.
