Brangiausi S.Daukanto rankraščiai saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Kartotekoje galima rasti ir jo testamentą, ir „Istoriją žemaitišką“. S.Daukanto palikimo tyrinėtojai, Valdovų rūmų muziejuje išvydę parodą, skirtą poetui Adomui Mickevičiui, pasiūlė surengti ir jo kurso draugo, S.Daukanto ekspoziciją.
„S.Daukantas tiek istorikas, tiek literatas, ir tautosakininkas, liaudies dainų, liaudies pasakų rinkėjas, iš tikrųjų sakyčiau jis universali, renesansiška asmenybė, ir labai gerai, kad mes institute turime sukaupę didžiąją dalį S.Daukanto rankraščių. Norėtume, kad atėję į parodą žmonės pamatytų, kiek gali padaryti vienas žmogus“, – sakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovė dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė.
S.Daukantas vertinamas už gebėjimą istoriją rašyti kaip literatas, o literatūros kūriniuose pasakoti istorijos faktus. Tai žmogus, pirmasis paminėjęs žodį valstybė, sugalvojęs tokius ir šiandien vartojamus žodžius, kaip laikrodis, būdvardis, prekyba. Pernai minėtos 225-osios S.Daukanto gimimo metinės buvo ir naujų atradimų metai – archyvuose atrasta iki šiol nežinomų S.Daukanto ranka rašytų tekstų – liaudies dainų. Parodoje bus rengiami ir dainų vakarai.
Iš saugyklų nešami S.Daukanto rankraščiai ir vertinama, kaip patraukliau juos pristatyti muziejaus lankytojams. Iki šių dienų labai didelė dalis S.Daukanto rankraščių yra išlikę.
2018 m. paskelbus S.Daukanto metais, Lietuvoje surengtos kelios konferencijos, išleista solidi Giedriaus Subačiaus monografija. Vytauto Didžiojo universiteto studentai archyvui padovanojo rankų darbo knygą – į ją surašė savo įspūdžius apie XIX a. švietėją. Dėstytoja pernai su studentais lankė gimtąsias S. Daukanto vietas, rengė skaitymus senąja žemaičių kalba.
Valdovų rūmų muziejuje paroda bus atidaryta kovo mėnesį. Joje išvysime ir originalų skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus sukurtą S.Daukanto biustą, baldų ir net lagaminą, kuriuo nešinas S.Daukantas atvyko į Vilnių.
